Istorinis įvykis

1346 m. Algirdo žygis prieš Naugardą

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Algirdas su keliais broliais ir gausia kariauna įsiveržė į naugardiečiams priklausiusią Šelonės sritį ir įsirengė stovyklą prie Pšagos upės žiočių.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 86

Tuo tarpu Algirdas, nusprendęs pats numaldyti naugardiečių sambrūzdį, lydimas keleto savo brolių, stojęs gausios kariaunos priešakyje, įsiveržė į Šelonės sritį, priklausančią naugardiečiams, įsikūrė stovykloje prie Pšagos upės žiočių. Iš ten į Naugardą paliepė vykti pasiuntiniui, kuris žmonių sueigoje pasakė: „Įžeidėte Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą proteguodam i jo brolį, maištą prieš tėvynę ruošiantį, kariauną telkiate, ir netgi viešoj sueigoj jūsų posadnikas Eustachas pavadino jį šunimi. Visa tai privertė patraukti į mūšio lauką, stoti prieš jus“.
t-002vidutinis

Algirdas, traukdamas į Naugardą, priėmė kelią pastojusių naugardiečių pasiuntinių atsiprašymus ir susitaikė su jais, įpareigodamas naugardiečius prireikus padėti Lietuvai prieš kryžiuočius.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 87

Naugardiečių pasiuntiniai pastojo kelią Algirdui, traukiančiam į miestą, priėm ė jis atsiprašymus, sutiko draugiškai taikytis, tik su sąlyga, kad naugardiečiai, atsiradus reikalui, teiktų pagalbą prieš kryžiuočius; po to, apdovanoti brangiomis dovanomis, grįžo į savo šalį1.