1345 m. Algirdo ir Kęstučio valdžios perversmas Vilniuje
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Teodoras Narbutas rašo, kad 1345 m. Kęstutis slapta susitarė su Algirdu užvaldyti valstybės sostinę ir atimti valdžią iš Jaunučio. Algirdas ir Kęstutis sudarė broliškos santarvės ir kraštų sąjungos sutartį, pripažinusią Algirdo valdžios viršenybę ir numačiusią naujai įgytus miestus bei žemes dalyti pusiau.
Teodoras Narbutas rašo, kad 1345 m. Kęstutis slapta susitarė su Algirdu užvaldyti valstybės sostinę ir atimti valdžią iš Jaunučio.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Taigi Kęstutis, politinių reikalų spiriamas, slapta susisiekia su Algirdu dėl ketini 1 Rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika. - P. 33; Stryjkowski. - S. 371 segu. 84 mų užvaldyti valstybės sostinę ir atimti valdžios vairą: buvo sutarta diena, kurią abu kunigaikščiai su kariauna turėjo įžengti į Vilnių. Iš tiesų, atėjus laikui, Kęstutis nakties metu atvyko į miestą ir, tikriausiai su sargyba susimokęs, taip greit užėmė pilį ir tvirtoves, kad Jaunutis tik lengvais drabužiais išbėgęs iš rūmų nusileido nuo pilies mūrų ir neatpažintas vienas pats nusigavo į kalnus, vadintus Tauro1. Vis dėlto pavymui išsiųsti žmonės greitai jį, sužvarbusį miške, sučiupo
Algirdas ir Kęstutis sudarė broliškos santarvės ir kraštų sąjungos sutartį, pripažinusią Algirdo valdžios viršenybę ir numačiusią naujai įgytus miestus bei žemes dalyti pusiau.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Jaunučiui kaip dalis buvo skirta Zaslavlio kunigaikštystė1. Atskirai betgi buvo sudaryta Algirdo ir Kęstučio broliškos santarvės ir sąjungos tarp jų kraštų sutartis, pripažįstant pirmajam valdžios viršenybę; o tuo atveju, jei bus įgyta naujų miestų ir žemių, jas bus privalu dalytis pusiau. Šitokią sąjungą garbingai išsaugojo iki mirties* 2.