Teodoro Narbuto vertinimu, 1322 m. žiemą Friderikas Vildenbergas sutelkė visas Vokiečių ordino pajėgas ir vadovavo, jei ne gausiausiam, tai garsiausiam Prūsijoje kryžiaus žygiui.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Netrukus tos pastangos \npasiekė savo tikslą, nes, prasidėjus 1322 metų žiemai, \nkryžiuočiai jau susibūrė į armiją, o jiems vadovavo ku\nnigaikštis Bernardas Svidnickis* 2, grafas Geroldizekė iš \nSvabijos, taip pat dvejetas grafų iš Julicho ir iš Vilden- \nbergo. Be to, daug kitų žymių vokiečių ir čekų didikų \nsu tarnais, savo lėšomis surinkusių žmones, ir nemažai \nįvairių luomų žmonių, atvykusių pavieniui. Prūsijos pro\nvincijos magistras ir didžiojo magistro pavaduotojas Fri- \nderikas Vildenbergas sutelkė visas ordino pajėgas ir va\ndovavo jeigu ne pačiam gausiausiam, tai pačiam garsiau\nsiam, koks tik vyko Prūsijoje, kryžiaus žygiui