t-001vidutinis
Teodoro Narbuto vertinimu, 1322 m. žiemą Friderikas Vildenbergas sutelkė visas Vokiečių ordino pajėgas ir vadovavo, jei ne gausiausiam, tai garsiausiam Prūsijoje kryžiaus žygiui.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Netrukus tos pastangos pasiekė savo tikslą, nes, prasidėjus 1322 metų žiemai, kryžiuočiai jau susibūrė į armiją, o jiems vadovavo kunigaikštis Bernardas Svidnickis* 2, grafas Geroldizekė iš Svabijos, taip pat dvejetas grafų iš Julicho ir iš Vildenbergo. Be to, daug kitų žymių vokiečių ir čekų didikų su tarnais, savo lėšomis surinkusių žmones, ir nemažai įvairių luomų žmonių, atvykusių pavieniui. Prūsijos provincijos magistras ir didžiojo magistro pavaduotojas Friderikas Vildenbergas sutelkė visas ordino pajėgas ir vadovavo jeigu ne pačiam gausiausiam, tai pačiam garsiausiam, koks tik vyko Prūsijoje, kryžiaus žygiui