Narbutas nurodo, kad 1320 m. Friderikas Vildenbergas, didžiojo magistro pavaduotojas, ordino špitolininkas ir Elbliongo komtūras, derėjosi su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o per šias derybas sudarytos dvejų metų paliaubos.
Narbutas nurodo, kad 1320 m. Friderikas Vildenbergas, didžiojo magistro pavaduotojas, ordino špitolininkas ir Elbliongo komtūras, derėjosi su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o per šias derybas sudarytos dvejų metų paliaubos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Vokiečių ordino nusilpimas po neseniai pasibaigusio žygio tikriausiai pagreitino sutarties sudarymą ir su didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu; derėjosi didžiojo magistro pavaduotojas Friderikas Vildenbergas, ordino špitolininkas ir Elbliongo komtūras, per jį sudarytos dvejų metų paliaubos3. Žinoma, šia sutartimi kryžiuočiai norom nenorom turėjo atsižadėti savo įgytų žemių Žemaitijoje; apie šio krašto grįžimą prie senųjų teisių byloja mūsų istorikai.