ivykis

1128 m. Mstislavo žygis į krivičių žemę

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Tad netrukus, pasibaigus karui su poloviečiais, didy sis kunigaikštis surinko labai gausią kariauną, kurią, su skirstęs į šešetą pulkų, vadovaujamų jo brolių, pasiun tė j krivičių žemę.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 211

Tad netrukus, pasibaigus karui su poloviečiais, didy\nsis kunigaikštis surinko labai gausią kariauną, kurią, su\nskirstęs į šešetą pulkų, vadovaujamų jo brolių, pasiun\ntė j krivičių žemę. Viačeslavas Turovietis patraukė iš \nPinsko krašto, Andrejus ■— iš Vladimiro, Mstislavo sū\nnus Iziaslavas, vedęs kartu dar ir šalutinį, didžiojo ku\nnigaikščio, pulką, — iš Kursko, kitas Mstislavo sūnus \nRostislavas — iš Smolensko, Igorio vaikaitis, Monomacho \nžentas Vsevolodas Davidovičius —• iš Gardino1 2, Sviato- \npolko Mykolo vaikaitis Viačeslavas Jaroslavovičius — iš \nKlecko. Visi jie privalėjo pradėti savo veiksmus tą pačią \ndieną — rugpjūčio 4-ąją

t-002vidutinis

Sučiupti krivičių kunigaikščiai po kurio laiko ¡buvo ištremti į Carogradą.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 212

Po to tos suvienytos pa jėgos apgulė Zaslavą — Vladimiro Didžiojo žmonos (§ 601), Polocko kunigaikštienės Rognedos tėvoninę dalį. Miestas, išsiprašęs gyventojų gyvybės ir jų turto neliečia mybės laidavimą, pasidavė, tačiau duotas žodis buvo su laužytas. Netrukus ir Polocko provincija neatlaikė to smur to. Sučiupti krivičių kunigaikščiai po kurio laiko ¡buvo ištremti į Carogradą. Didžiojo kunigaikščio sūnus Izias lavas pradėjo savo viešpatavimą Polocke ir Minske. Taip buvo sutrypta krivičių žemės nepriklausomybė, pakeisti įstatymai ir religija, atšauktos laisvės, ryšiai su Lietuva nutrūko1 2.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)

Tad netrukus, pasibaigus karui su poloviečiais, didy sis kunigaikštis surinko labai gausią kariauną, kurią, su skirstęs į šešetą pulkų, vadovaujamų jo brolių, pasiun tė j krivičių žemę. Viačeslavas Turovietis patraukė iš Pinsko krašto, Andrejus ■— iš Vladimiro, Mstislavo sū nus Iziaslavas, vedęs kartu dar ir šalutinį, didžiojo ku nigaikščio, pulką, — iš Kursko, kitas Mstislavo sūnus Rostislavas — iš Smolensko, Igorio vaikaitis, Monomacho žentas Vsevolodas Davidovičius —• iš Gardino1 2, Sviato- polko Mykolo vaikaitis Viačeslavas Jaroslavovičius — iš Klecko. Visi jie privalėjo pradėti savo veiksmus tą pačią dieną — rugpjūčio 4-ąją