Bendros sukilimo vadovybės Lietuvoje nebuvo, daug „vyriausybių“ veikė konkrečios apskrities teritorijoje, o viena tokių „vyriausybių“ pasiskelbė Žemaitijos vyriausybe.
Bendros sukilimo vadovybės Lietuvoje nebuvo, daug „vyriausybių“ veikė konkrečios apskrities teritorijoje, o viena tokių „vyriausybių“ pasiskelbė Žemaitijos vyriausybe.
Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vietiniai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net dauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas ir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos. Bendros sukilimo vadovybės Lietuvoje nebuvo, daug „vyriausybių“ veikė konkrečios apskrities teritorijoje, o viena tokių „vyriausybių“ pasiskelbė Žemaitijos vyriausybe. Iki gegužės sukilėliai perėmė valdžią bemaž visoje teritorijoje į vakarus ir šiaurę nuo Vilniaus.