Pasak Teodoro Narbuto, Dorpato vyskupas, matydamas XIV amžiaus vandalų nuniokotus savo valsčius, susimokė su piratais, vadintais vitalianais, ir užmezgė ryšius su Stetino kunigaikščiu Sventiboru.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 472
Vyskupui, m atant tų XIV amžiaus vandalų nuniokotus savo valsčius, žmones išvaikytus, vasalus arba sukaustytus paimtus į kryžiuočių pilis, arba tremtyje, turėjo paskutinė kantrybė baigtis prieš susimokant su piratais, vadintais vitalianais1 2, ir užmezgant artimus ryšius su Stetino kunigaikščiu Sventiboru, kas jį kiek laiko apsaugojo nuo vienuolių riterių niokojimų.
Pasak Teodoro Narbuto, vitalianai, dar vadinti „Vitalienbruder“ ir „Gleichbeuter“, iš pradžių per Danijos karą su Švedija tiekė maistą blokuojamiems miestams ir veikė kaip kaperiai.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 472
Vitaliani, Vitalienbruder - nuo maisto vežiojimo, taip pat Gleichbeuter, kadangi po lygiai dalijosi grobį. Iš pradžių tai buvo savanoriai, per Danijos karą su Švedija miestams, esantiems blokadoje, vežioję maistą, kartu jie buvo ir kaperiai. Vėliau tokių drąsuolių padaugėjo, ir apie 1393 metus visų šalių laivynams Baltijoje jie ėmė kelti siaubą; suėjo į tarpusavio sąjungą, užvaldė Gotlando salą ir tapo jėga, sunkiai įveikiama; netgi daugelis pajūrio miestų juos rėmė.