t-001vidutinis
Taip sau dūmojo kryžėjai lindodami pilė j, bet ką kitą ry mojo varmijonys, kaipogi paskydus žiniai, jog Bai ga, visų stiprioji pilis, kliuvo į nagą kryžėjų, visi gyventojai užsirūstino ir tuojau kas ginklą pake liąs ėmė rinktis nuo visų pusių į būrį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Kryžėjai, įgiję Baigos pilį, ne vien apgalėjo vi są apygardą, bet dar vylės netrukdami visą Var miją nuveikti, kurios gyventojai, išblaškyti po gi rias, nebdrįs beveržti jos iš nagų kryžėjų. Taip sau dūmojo kryžėjai lindodami pilė j, bet ką kitą ry mojo varmijonys, kaipogi paskydus žiniai, jog Bai ga, visų stiprioji pilis, kliuvo į nagą kryžėjų, visi gyventojai užsirūstino ir tuojau kas ginklą pake liąs ėmė rinktis nuo visų pusių į būrį; sutraukus jiems didžią kariauną, jų karvedys Piepsa sakė, drąsindamas juos, gynioti iki paskuojo savo liuo- sybę nuo pavojaus, kurs jiems mojuoja amžinu pra garu, tarė jiems pagalbos ir užtarymo nuo savo dievų viltis; rūstūs atpūto j imai karių buvo ženklu visuotinio apmaudo ir aitros. Alvienas nešė savo gyvybą ir turtus ant atėmimo pilės Baigos, kurią Piepsa apgulęs pirma gundino kryžėjus pasiduoti, kuriuos regėdamas nairantis ėmė varu laužtis, bet, ant nelaimos lietuvių, grūdantis tenai pirmosiose eilose nukovė kryžėjai Piepsą, jų karvedį, kursai priešakiu eidamas rito žemyn visų narsiuosius kry žėjus; nusiminę lietuviai jo giltine pradėjo mukti į girias.