Grupė

Variagai

normanai

7 teiginiai8 įrašai2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 7 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–7 iš 7 teiginių

t-001vidutinis

Variagų laikotarpiu Dniepro baseine lietuviai išplėtojo prekybinius santykius rytų kryptimi.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 127

Kai Dniepro baseine prasidėjo variagų (normanų) laikotarpis, —atvykus iš Skandinavijos kariautojams-pirkliams, — lietuviai rytų link išvystė prekybinius santykius. Šitaip per Gudijos plotus Lietuvon dar IX amž.
t-002vidutinis

Narbutas rašo, kad Rimuko variagai buvo vadinti rus-variagais arba rusais ir laikyti karinga skandinavų gentimi.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 215

Anot jų, neabejotinai buvo Rusia vadinamas kraštas, egzistavęs labai seniai, iki epochos, kai slavai ¡pradėjo vadintis rusais. Iš jos buvo kilęs Rimukas su savo variagais, kurie dėl to buvo vadinami rus-variagais arba tiesiog rusais; tai buvo karinga skandinavų gentis, nuo seno valdžiusi taip pat ir rytines Baltijos jūros pakrantes. 220 Rosės pavadinimo kilmė.
t-003vidutinis

Narbutas variagų-lietuvių giminę apibūdina kaip karingą ir sumanią, vėliau išgarsėjusią rusų variagų vardu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 237

Tai jų karinga ir sumani giminė vėlesniaisiais amžiais išgarsėjo rusų variagų vardu. Apie juos mes dar kalbėsime chronologine mūsų pasakojimo tvarka. Čia tik pateikiame anksčiau mūsų Surovieckio padarytą ir labai teisingą pastabą, jog senovės geografai šią variagų-lietuvių tautą žinojo gitonų vardu1.
t-004vidutinis

Narbutas rašo, kad kunigaikštis Vladimiras, padedamas variagų ir obotritų kariaunos, apsupo Kijevą ir privertė jį pasiduoti.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 149

Ten, kur su didžiule nauda, patirdamas sėkmę, dirbo jis, versdamas nekrikštus į krikščionybę ir sutvirtindamas atsivertėlius jų šventame tikėjime, krašto viduje kilo tarpusavio karas: kunigaikštis Vladimiras, gausios variagų ir obotritų* kariaunos padedamas, apsupo Kijevą ir privertė pasiduoti. Arkivyskupas Brunonas su palyda pateko į nelaisvę. Pakliuvęs j variagų rankas ir tikriausiai atitekęs jiems dalijantis belaisvius, buvo išvežtas į Pabaltijo kraštus1.
t-005vidutinis

Pasak Narbuto, variagai liovėsi reiškę teises į lietuvių padermės gentis.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 242

Vėliau, laikui bėgant, taip įvykiai susiklostė, kad ta pati tauta, kuri n u smukdė lietuvius, įgalino rusus iškilti ir sutvirtėti — narsi skandinavų gentis, šiaurės kraštuose garsūs variagai, įkūrę Rusios monarchiją, liovėsi reiškę savo teises į lietuvių padermės gentis, betgi iš kitos pusės, būtent iš rytų ir vakarų, tarytum norėjo savo ainiams, Rusios kunigaikščiams, perleisti viliojančius grobius Lieluvos kraštuose.
t-212503vidutinis

O iš čia didelė tauta ėmė lietis į visus kraštus; iš eilės Europos vakarai, šiaurė, rytai bei pietūs regėjo ir gausias kariuomenes, ir daugybę atvy kėlių, vadinamų variagais, gotais ir įvairiais kitais var dais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 38

O iš čia didelė tauta ėmė lietis į visus kraštus; iš eilės Europos vakarai, šiaurė, rytai bei pietūs regėjo ir gausias kariuomenes, ir daugybę atvykėlių, vadinamų variagais, gotais ir įvairiais kitais vardais.
t-214293vidutinis

Narbutas variagų vardą kildina iš prūsiško žodžio Warejs.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 341

Be to, ir Pretorijus sako, jog prūsai ir rusai iš pradžių priklausė vienai genčiai; variagų vardą jis kildina iš grynai prūsiško žodžio Warejs1, kuris dar jo laikais reiškė vyrą, prievarta renkantį duoklę. Kaip puikiai tai sutampa su Nestoro pasakojimu, jog 859 metais variagai paskyrė kailių duoklę, be kitų, ir krivičiams.