Valkininkų konfederacija

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

“ suvažiavimas, priėmęs „Valkininkų nutarimą“, kuriuo buvo įkurta LDK bajorijos generalinė konfederacija, suformuoti ypatingieji LDK valdžios organai, nutarta atimti iš Sapiegų jų turėtas pareigybes, o dvarus konfiskuoti. Priėmusi nutarimą respublikonų kariuomenė nužygiavo į Vilnių, kur Šnipiškių priemiestyje įrengtoje stovykloje, vykdant Valkininkų nutarimą, buvo iš esmės suformuota nauja LDK kariuomenė - 7500 etatinių vienetų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tas raštas pasirašytas visų žymesniųjų Sapiegų priešų, bajorijos vadų (Višniaveckio, Oginskio, Katilo, Radvilos, Pociejaus ir kt.). Jis datuotas Valkininkuose 1700 m. lapkričio 24 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo padarytas nutarimas, skelbiąs Sapiegas išdavikais; bet iš tikro jis buvo surašytas vėliau, ir parašai surinkti atskirai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Priėmusi nutarimą respublikonų kariuomenė nužygiavo į Vilnių, kur Šnipiškių priemiestyje įrengtoje stovykloje, vykdant Valkininkų nutarimą, buvo iš esmės suformuota nauja LDK kariuomenė - 7500 etatinių vienetų. Išsireikalavusi iš Vilniaus miesto kontribuciją, respublikonų kariuomenė iš sostinės pasitraukė į naujas dislokavimo vietas. Valkininkų mūšis galutinai sugriovė Sapiegų hegemoniją Lietuvoje, užbaigė nuo 1700 m.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau Sapiegų priešų jėgos buvo didesnės: prieš Sapiegas buvo susirinkusi beveik visos Lietuvos bajorija ir visi didžiūnai. Jie kiekvienas irgi atsivedė samdytos kariuomenės — savo dvarų milicijos. Bajorija sudarė konfederaciją ir pasižadėjo tol nesiskirstyti, kol bus sunaikinti Sapiegos. Konfederacijos maršalka buvo išrinktas Katilas, o regimentorium (karo vadu) — Mykolas Višniaveckis.