Antroje eilėje (stovi) iš kairės: ketvirtas - Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas GužasKardas, penktas - Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, septintas — Vakarų Lietuvos srities vadas Aleksandras MilaševičiusRuonis, devintas -. Dešinėje TAURO APYGARDOS vadas, LLks Deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas (1920-1949). Tapes partizanu, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščių „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“ redaktoriumi.
Nuo 1947 m. vadovavo apie Kauną veikusiai partizanų\nTauro apygardos Birutės rinktinei. Buvo vienas retų\nLietuvos partizanų, kuriems pavyko sėkmingai pras-\nprūsti per „geležinę uždangą“ į Vakarus.
į suvažiavimą susitikę Vakarų Lietuvos (Jūros) ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų atstovai ir vadai. Antroje eilėje (stovi) iš kairės: ketvirtas - Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas Gužas- Kardas, penktas - Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faus- tas, septintas — Vakarų Lietuvos sri- ties vadas Aleksandras Milaševičius- Ruonis, devintas - Pietų Lietuvos srities vadas Adolfas Ramanauskas- Vanagas, dešimtas - Kęstučio apygardos štabo viršininkas Robertas Gedvilas-Remigijus, vie- nuoliktas - Vakarų Lietuvos srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesys-Idenas pateko į iš anksto parengtą pasalą ir pa- tyrę nuostolių buvo priversti grįžti atgal. Marcinkonių bataliono vyrams buvo nesmagu dėl savo pavėlavimo į kauty- nes, todėl jie kitą, gruodžio 16 d. puolė Perlojos stribų įgulą ir ją sunaikino.
Dešinėje TAURO APYGARDOS vadas, LLks Deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas (1920-1949). Partizanas nuo 1945 m. Dalyvavo kuriant Tauro apygardos Žalgirio rinktinę. 1948 m. spalio 8 d. tapo Tauro apygardos, vienijusios Suvalkijos re- giono antisovietino pasipriešinimo dalyvius, vadu. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime.