Antroje eilėje (stovi) iš kairės: ketvirtas - Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas GužasKardas, penktas - Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, septintas — Vakarų Lietuvos srities vadas Aleksandras MilaševičiusRuonis, devintas -. Dešinėje TAURO APYGARDOS vadas, LLks Deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas (1920-1949). Tapes partizanu, buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščių „Laisvės žvalgas“ ir „Kovos keliu“ redaktoriumi.
Nuo 1947 m. vadovavo apie Kauną veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei. Buvo vienas retų Lietuvos partizanų, kuriems pavyko sėkmingai prasprūsti per „geležinę uždangą“ į Vakarus.
į suvažiavimą susitikę Vakarų Lietuvos (Jūros) ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų atstovai ir vadai. Antroje eilėje (stovi) iš kairės: ketvirtas - Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas GužasKardas, penktas - Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, septintas — Vakarų Lietuvos srities vadas Aleksandras MilaševičiusRuonis, devintas - Pietų Lietuvos srities vadas Adolfas RamanauskasVanagas, dešimtas - Kęstučio apygardos štabo viršininkas Robertas Gedvilas-Remigijus, vienuoliktas - Vakarų Lietuvos srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesys-Idenas pateko į iš anksto parengtą pasalą ir patyrę nuostolių buvo priversti grįžti atgal. Marcinkonių bataliono vyrams buvo nesmagu dėl savo pavėlavimo į kautynes, todėl jie kitą, gruodžio 16 d. puolė Perlojos stribų įgulą ir ją sunaikino.
Dešinėje TAURO APYGARDOS vadas, LLks Deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas (1920-1949). Partizanas nuo 1945 m. Dalyvavo kuriant Tauro apygardos Žalgirio rinktinę. 1948 m. spalio 8 d. tapo Tauro apygardos, vienijusios Suvalkijos regiono antisovietino pasipriešinimo dalyvius, vadu. 1949 m. vasario mėn. dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime.