1749 m. Smolensko pavieto seimelis minimas kaip politinis susirinkimas, kuriame buvo išrinkti pavieto pareigūnai: Povilas Vladislovas Košycas / Kašicas, Karolis Eidžiatovičius, Liudvikas Dylevskis arba Juozapas Anupras Kulieša ir Karolis Piotrovskis.
1749 m. seimelyje vėliavininku išrinktas Povilas Vladislovas Košycas, žemės teisėju – Karolis Eidžiatovičius, iždininku galėjo būti Liudvikas Dylevskis arba Juozapas Anupras Kulieša, o žemės raštininku – Karolis Piotrovskis.
Aprašyta J. D. Lopacinskio korespondencijoje, cituotoje Domininko Burbos 2015 m. straipsnyje; iždininko tapatybė šaltinyje nurodyta kaip neaiški.
Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas
1749 m. įvyko Smolensko pavieto seimelis.
1752 m. buvo minimi būsimi Smolensko seimeliai.
Iš 28 Smolensko deputatų seimelių sėkmingai baigėsi 19.
Augusto III valdymo laikų geriausias pavyzdys – Smolensko seimelis.
Įvykis aprašytas J. D. Lopacinskio rašte, cituotame Domininko Burbos 2015 m. straipsnyje.
Tai J. D. Lopacinskio laiškuose užfiksuotas 1752 m. paminėjimas; laiškuose taip pat kalbėta apie galimybę per seimelį derėtis dėl brolio interesų.
Teiginys pateiktas šaltinyje „LDK tarp tradicijų ir naujovių“; laikotarpis citatoje nenurodytas.
Tai šaltinio „LDK tarp tradicijų ir naujovių“ autoriaus vertinimas, priskirtas Augusto III valdymo laikotarpiui.
Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)
1749 m. Smolensko pavieto seimelyje vėliavininku išrinktas Povilas Vladislovas Košycas, žemės teisėju – Karolis Eidžiatovičius, iždininku galėjo būti Liudvikas Dylevskis arba Juozapas Anupras Kulieša, o raštininku – Karolis Piotrovskis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopac--f1f2c60ede
Šaltinis: Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopac--f1f2c60ede
1752 m. Jonas Dominykas Lopacinskis laiškuose minėjo būsimus Smolensko ir Starodubo seimelius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopac--f1f2c60ede
Iš 28 Smolensko deputatų seimelių sėkmingai baigėsi 19.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
Iš 28 deputatų seimelių sėkmingai baigėsi 19, o Smolensko deputatas naujos kadencijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiajame Tribunole penkis kartus buvo išrinktas rusų kadencijos raštininku. Tai buvo geriausias rezultatas visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Iš 14 Smolensko pasiuntinių seimelių sėkmingai baigėsi 12. lš viso sėkmingai baigėsi 31 Smolensko pasiuntinių ir deputatų seimelis.