Kauno liuteronų bendruomenė tikybos reikalais buvo pavaldi Prūsijos hercogystės bažnytinei valdžiai Karaliaučiuje, vadinamajai Sambijos konsistorijai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Gertrūdos bažnytėlės. Kauno liuteronų bendruomenė tikybos reikalais buvo pavaldi Prūsijos hercogystės bažnytinei valdžiai Karaliaučiuje, vadinamajai Sambijos konsistorijai. Apskritai didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus ir Kauno liuteronų bendruomenės, būdamos integrali savųjų miestų gyvenimo dalis, Lietuvos visuomenėje buvo tarsi atskiros salos, liuteronai nesukūrė Lietuvos liuteronų bažnytinės organizacijos, kaip tai padarė evangelikai reformatai, dar vadinami kalvinais.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
Šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)