1947 m. įkūrus Algimanto apygardą, jis tapo jos vadu, 1948 m. Rytų Lietuvos srities vadu. Po intensyvių tardymų bei kankinimų abu sutiko bendradarbiauti ir spalio 28 d. atvedė čekistus prie tuometinio Šiaurės Rytų partizanų srities štabo bunkerio Anykščių valsčiaus, Butkiškio vienkiemio Jovaišų sodyboje. Nematydami kitos išeities, bunkeryje susisprogdino Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas kartu su savo žmona, RL štabo nare, štabo sekretore Joana Railaite-Neringa ir partizanu Juozu JovaišaLokiu.
Nematydami kitos išeities, bunkeryje susisprogdino Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas kartu su savo žmona, RL štabo nare, štabo sekretore Joana Railaite-Neringa ir partizanu Juozu JovaišaLokiu. Štabo adjutantas Balys ŽukauskasPrincas pasidavė gyvas ir nurodė dar 3 štabo bunkerius. 1949 m.
Išdavikus lydėjo ir visą operaciją vykdė MGB 298-ojo šaulių pulko 3-iojo bataliono kareiviai. Nematydami kitos išeities, bunkeryje susisprogdino Rytų Lietuvos srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas kartu su savo žmona, RL štabo nare, štabo sekretore Joana Railaite-Neringa ir partizanu Juozu JovaišaLokiu. Štabo adjutantas Balys ŽukauskasPrincas pasidavė gyvas ir nurodė dar 3 štabo bunkerius.
Po intensyvių tardymų bei kankinimų abu sutiko bendradarbiauti ir spalio 28 d. atvedė čekistus prie tuometinio Šiaurės Rytų partizanų srities štabo bunkerio Anykščių valsčiaus, Butkiškio vienkiemio Jovaišų sodyboje. Rūgštymas buvo pristatytas prie pagrindinio įėjimo, o Vijoklis — prie atsarginio. Išdavikus lydėjo ir visą operaciją vykdė MGB 298-ojo šaulių pulko 3-iojo bataliono kareiviai.