Rusijos valdžia SSRS griūtį vadina geopolitine katastrofa ir teigia, kad Baltijos valstybės neva savo noru įstojo į SSRS.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 257
Rusijos valdžia SSRS griūtį vadina geopolitine katastrofa, nors yra pasmerkusi Sovietų Sąjungos įvykdytą agresiją prieš tris Baltijos valstybes, ir laikosi pozicijos, kad Lietuva, Estija ir Latvija neva savo noru įstojo į SSRS ir kad SSRS dėl savo ano meto veiksmų nekalta – kalta bu- vusi tarptautinė aplinka...
Rusija Lietuvai išliko svarbi ekonominė partnerė, tačiau artimesni Lietuvos ir Rusijos santykiai nesusiklostė.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 257
1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės \nsienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū-\n\n6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A\n257\nroje atskyrimo. Nors Rusija Lietuvai išliko svarbi ekonominė partnerė, \nartimesni santykiai tarp šių valstybių nesusiklostė.
Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas 1991 m. liepos 29 d. pasirašė Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių sutartį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 256
Draugiški valstybių vadovų santykiai leido parengti Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių sutartį. Abiejų šalių parlamentų pirmininkai – V. Landsbergis ir B. Jelcinas – ją pasirašė 1991 m. liepos 29 d. (įsigaliojo po metų). Šia sutartimi Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę, pasisakė už 1940 m. Sovietų Sąjun- gos įvykdytos Lietuvos aneksijos pasekmių pašalinimą, o Lietuva pripaži- no Rusiją nepriklausoma valstybe.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
roje atskyrimo. Nors Rusija Lietuvai išliko svarbi ekonominė partnerė, artimesni santykiai tarp šių valstybių nesusiklostė. Pagrindinė kliūtis – skirtingos abiejų valstybių užsienio politikos geopolitinės orientacijos ir skirtingas požiūris į netolimą istorinę praeitį bei demokratinę santvarką.