t-001vidutinis
Oi Titi, Titi!" Prašaleičiai, nežinodami Lietuvos kalbos, iki šiai dienai stigavoja lietuvius ir žemaičius senovėje per kūniją už Dievą garbinusius, bet žinovas tos kalbos žino gerai, jog kas kitas yra toj kalboj Perkūnas, o kas kitas perkūnija.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Oi Titi, Titi!" Prašaleičiai, nežinodami Lietuvos kalbos, iki šiai dienai stigavoja lietuvius ir žemaičius senovėje perkūniją už Dievą garbinusius, bet žinovas tos kalbos žino gerai, jog kas kitas yra toj kalboj Perkūnas, o kas kitas perkūnija. Tikėjo dar esančią tą galybę didžiai meilingą, išmintingą, didžiai gerą, malonią ir teisingą, todėl gi suspaudimuose ant šio pasaulio pagalbos bei paguodos meilavo, o nustipus už gerus darbus aukštybėse saldaus atilsio, o už nedorybę amžinos karonės pekloj vylės.