XIII a. Piastų giminės karaliai prisidėjo prie vokiečių miestų teisių ir turtų perkėlimo Lenkijos miestams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 22-23
[O savo Martinas Callas apie Boleslovą, 6 ## Puslapis 23 ĮVADAS Didžiosios Lenkijos miestai garsėjo turtų ir gyventojų gausa; jau daugybę narsių karių kartu su aplinkinėmis žemėmis pergalingiems jo pulkams teikėc). Vėlesnis, XII amžius spartino vokiečių miestų augimą ir turtų gausinimą, o XIII amžius perkėlė jų teises ir turtus Lenkijos miestams. Piastų giminės karaliai bene energingiausiai prie to prisidėjo.
Teodoras Narbutas nurodo, kad po karaliaus Liudviko mirties 1382 m. rugsėjo 14 d. Radomo suvažiavime, nors jo dukterų teisė paveldėti sostą nebuvo ginčijama, buvo išrinktas iš Piastų giminės kilęs kunigaikštis Ziemovitas.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 283-284
Karalius Liudvikas, neturėdamas 1 Karamzinas (t. V. - P. 71-74) Ostėjų mini buvus Algirdo vaikaičiu ir nurodo jį žuvus nuo totorių rankos. Toliau vėl (p. 80) siūlo dalykų apie Ostėjų, kuris 1385 metais buvo Kolomnos vietininkas. Betgi 105 pastaboje Karamzinas rašo, kad Ostėjus yra vadinamas Aleksandru Andrėj evičiumi, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių, tad jis turėtų būti Polocko kunigaikščio Andriaus Algirdaičio sūnus. Kad nebuvo užmuštas 1382 metais prie Maskvos, Tochtamyšo palapinėje, aišku iš Švč. Trejybės metraščio paliudijimų. Voskresenijos metraštis vėlei verčia jį žūti pačiuose Maskvos vartuose, juos atidarant; toks tad žinių neatitikimas kalbant apie jo mirties vietą kelia abejonių dėl jų tikrumo. 285 vyriškos lyties paveldėtojų, nusprendė savo įpėdiniu paskirti Zigmantą, Brandenburgo markgrafą, imperatoriaus Karolio IV sūnų, su kuriuo buvo sužiedavęs savo vyresniąją dukrą Mariją. Tą tikslą turėdamas, paskelbė Lenkijos didikų suvažiavimą, šaukiamą 1382 metų liepos 23 dieną. Betgi lenkai neatvyko kviečiami, vos keletas rūm ų šalininkų pasirodė. Dėl to įširdęs markgrafas įsiveržė Lenkijon; pirmiausia ėmė siaubti Mazovijos kunigaikščių, kaip teisėtų pretendentų į Lenkijos sostą, kilusių iš Piastų giminės, valdas. Paskui perėjo į Didžiąją Lenkiją ir persekiojo priešiškus jam vietos didikus. Lenkai, nors ir įgudę politinėse vingrybėse, nemokėjo gintis; Zigmantas būtų nemažai jiems skriaudų pridaręs, jeigu žinia apie karaliaus Liudviko mirtį, ištikusįjį rugsėjo 14 dieną, nebūtų nutraukusi tų piktadarysčių. Surengtas suvažiavimas Radome, kur, nors niekas neužginčijo Liudviko dukrų teisės paveldėti sostą, tačiau pasitarimuose buvo išrinktas iš Piastų giminės kilęs kunigaikštis Ziemovitas
Teodoras Narbutas teigia, kad Jogaila, savo seserį Aleksandrą ištekindamas už Mazovijos kunigaikščio Ziemovito, susigerino su Piastų gimine, turėjusia didžiausių teisių į Jogailos užimtą Lenkijos sostą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 358
Po to įvyko karaliaus sesers Aleksandros santuoka su Mazovijos kunigaikščiu Ziemovitu, kuriam kaip kraitį perleido Radomo žemę. Tokiu būdu Jogaila, atidavęs Piastų giminėn savo seserį, susigerino su ta gimine, turinčia didžiausių teisių į Lenkijos sostą, kurį užėmė.