Nuo tų pergalių meldžionų apniko šiurpulys parusnėnus ir taip išguro, jog nie kame nebrėmės su meldžionimis ir pilis palikini traukės į girias, kurias kryžėjai užėmę vienas su žeme sulygino, kitose savo pilės įkūrė, jei vieta jiems pobūda rodės.
Nuo tų pergalių meldžionų apniko šiurpulys parusnėnus ir taip išguro, jog nie kame nebrėmės su meldžionimis ir pilis palikini traukės į girias, kurias kryžėjai užėmę vienas su žeme sulygino, kitose savo pilės įkūrė, jei vieta jiems pobūda rodės.
Nuo tų pergalių meldžionų apniko šiurpulys parusnėnus ir taip išguro, jog niekame nebrėmės su meldžionimis ir pilis palikini traukės į girias, kurias kryžėjai užėmę vienas su žeme sulygino, kitose savo pilės įkūrė, jei vieta jiems pobūda rodės. Taip didesnioji dalis parusnėnų turėjo vėl kryžėjų klausyti. Tuo tarpu vasarop radusis viešpats Misnijos užsikėto namon grįžti.