Parusėnai buvo lenkų puolami, atsakydami teriojo jų kraštą, o po to prieš juos buvo pasitelkti kryžiuočiai.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 314-315
Tam nutikus Padaugavy, nuo vakarų vėl lenkai, norėdami Išlos įtaką užgulti, geidė Parusius nuveikti ir pačią Rusnę užimti. To dėjęsi, atvejų atvejais antpuldinėjo parusėnus, vieną atvejį taip toli buvo įsigrūdę į Žemaičių pajūrius, jog Rusnę pačią išteriojo^1412 ir jos garsią žinyčią išvertė. Parusėnai atkaliai, atmonydami tą lenkams, ėmė terioti jų pačių kraštą ir taip tenai juos įgrobė^1413 , jog lenkai, nesivildami parusėnų benuveikti nei benudrausti^1414 patys savo galia,\npatelkė sau iš Teutonijos karės brostvininkus^1415 vokiečius, kryžeiviais vadinamus, kurie, susinėrę su\nlenkais, ne vien užėmė lietuviams kraštus, vadinamus Pamedžionys, arba Pamezonija, Pagirionys\n(Pagezonija), Galindija, Varmija, ir tų kraštų pilis, bet dar įtakas Išlos, Pragaro ir Nemuno užgulė, ir\nvos vienas jūros pašalys tarp Liepojos ir Klaipėdos, giriomis užaugęs, medininkams žemaičiams\nbeužliko.
1250 m. kariaudami su vokiečių meldžionimis, parusėnai galėjo į kovą pastatyti 4000 raitelių ir 40000 pėsčiųjų.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 293
Nuo ko gal manyti, jog, visiems žemlionims traukiant į karę, didi kariauna turėjo būti, ką\nir senovės raštai rodo, nesgi patys parusėnai, kariaudami metuose 1250 su vokiečių meldžionimis,\n4000 joties o 40 000 pėsčiųjų galėjo pastatyti į kovą, abelnai^1318 sakant, kožna apygarda galėjo išleisti\nginkluotų vyrų į karę po 500 jotų, kartais po 5000 arba 6000 pagal didumą šeimynos tos apygardos,\ndešimtį kartų daugiau pėsčiųjų. Visų nešeimingoji^1319 apygarda galėjo 2000 joties reikiant statyti\nkarėn.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 299
lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, žuvo dieną ir naktį, nenorėdami jiems vergauti ir jų gyvuliais būti taip, kaip jau\nvergavo jų broliai kraugeriams vokiečiams Parusy, Žemgaliuose, arba Kurše, ir Padaugavy, kruviną\nprakaitą dieną naktį braukdami; todėl tankiai, krikščionų kunigą sugavę, perskėlė aukštai dvišakį\nmedį augantį ir tenai kunigo kaklą įdėjo į spraskilą^1347 , kursai svimburdamas^1348 tenai nusigalavo.