Grupė

Masonų ložė „Uolusis lietuvis“

4 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

1816 m. ložės Uolusis Lietuvis sąraše buvo 114 narių, tarp jų nemažai Vilniaus universiteto profesorių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 7-8

Tuo metu Vilniuje veikė kelios masonų ložės. 1816 m. ložės Uolusis Lietuvis sąraše buvo 114 narių, tarp kurių nemažai Vilniaus universiteto profesorių. M. Balinskis daugelį iš jų asmeniškai pažinojo, VII ## Puslapis 8 1819 m. pats įstojo į šią ložę.

t-002vidutinis

1819 m. Michał Balińskis įstojo į masonų ložę „Uolusis lietuvis“.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 7-8

Tuo metu Vilniuje veikė kelios masonų ložės. 1816 m. ložės Uolusis Lietuvis sąraše buvo 114 narių, tarp kurių nemažai Vilniaus universiteto profesorių. M. Balinskis daugelį iš jų asmeniškai pažinojo, VII ## Puslapis 8 1819 m. pats įstojo į šią ložę.

t-003vidutinis

„Uolusis lietuvis“ („Gorliwy Litwin“) buvo vadinama garsiausiąja lože.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 104

Po 1812 m. Lietuvoje labai išpopuliarėjo masonų judėjimas. Masonų ložėms priklausė diduma bent kiek intelektualesnės publikos. Garsiausioji ložė vadinosi „Uolusis lietuvis“ („Gorliwy Litwin“).

t-004vidutinis

Po 1812 m. Lietuvoje išpopuliarėjus masonų judėjimui, „Uolusis lietuvis“ buvo garsiausioji masonų ložė.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 104

Po 1812 m. Lietuvoje labai išpopuliarėjo masonų judėjimas. Masonų ložėms priklausė diduma bent kiek intelektualesnės publikos. Garsiausioji ložė vadinosi „Uolusis lietuvis“ („Gorliwy Litwin“).