Narbutas, remdamasis Glumerio pastabomis, rašo, kad 1243 m. Livonijos riteriai puolė lietuvius šaukdami tikrojo Dievo vardą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 97
Henriko Latvio kronikos prierašuose, arba pastabose, ku rias XVII amžiuje parašė kažkoks kunigas Glumeris ir kurias turiu rankoje, tarp nedaugelio Lietuvos istoriją liečiančių da lykų yra parašyta, kad, kai 1243 metais Livonijos riteriai, šauk dami tikrojo Dievo vardą, užpuolė lietuvius, šie savo ruožtu rėkė: JogKauou, jogKauaile! („Jok Kove, jok Kovaiti!“). Anot autoriaus, tai buvęs šios tautos karo šūkis, arba kreipinys į jų karo dievą.
Narbutas pasakoja, kad Livonijos riteriai Dangerutį sugavo klasta arba pasaloje ir laikė surakintą Vendeno pilyje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 98
Šis karžygys, kurį Livonijos riteriai klasta arba pasaloje\nsugavo ir laikė surakintą Vendeno pilyje, nusidūrė savo paties\nkalaviju, kurio iš jo neatėmė pagerbdami jo luomą. Tą kalavi\nją riteriai grąžino kunigaikščio giminėms, tarpininkaujant ru\nsų kunigaikščiui Visvaldžiui (Vsevolodui), kurio sostinė buvo\nGercikos pilis prie Dauguvos, autoriaus nuomone, dabartinis\nDaugpilis. Tą kalaviją lietuviai paskyrė savajam karo dievui;\nkiek kartų jį turėję su savimi kovodami su livoniečiais, tiek\nkartų nugalėję, nes buvo įsitikinę, kad jų karo dievas padės\nkeršydamas už nužudymą Dangeručio, kuris, kaip jie manė,\nnelaisvėje buvo nužudytas tuo kalaviju.
Narbutas Gediminą vaizduoja kaip Ariogaloje iškilusį kovotoją su kryžiuočiais ir Livonijos riteriais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 214
Lietuvos ponai 1316 metų sausio mėnesį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Gediminą, kuris prieš tai gyveno Ariogaloje ir valdė kunigaikščio žemes ir kaimenes Žemaitijoje. Ten pagarsėjo nuolatinėmis kovomis su kryžiuo čiais ir Livonijos riteriais, buvo jų triuškintojas didelei krašto naudai. Gediminas taip pat turėjo tris žmonas: Vidą, Olgą ir Jaunę, o su jomis - septynis sūnus3.
Užvaldę Livoniją, Livonijos riteriai kovojo su ezeliečiais, estais, rusinais, žemgaliais ir kuršiais, todėl tolesniems užkariavimams nebeliko laiko.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 50
Livonijos riteriai, užvaldę Livoniją, turėjo pakanka\nmai vargo su artimiausiais kaimynais ezeliečiais, estais, \nrusinais, žemgaliais ir kuršiais, tad apie tolesnius užka\nriavimus nebuvo kada nė galvoti.