1920 m. balandžio 14–15 d. rinkimuose Lietuvos socialdemokratų partija liko trečia.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 148
Kairysis valstiečių liaudininkų blokas (vėliau Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – LVLS) gavo 29 vietas, trečia liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Lietuvos socialdemokratų partija Steigiamojo Seimo rinkimuose liko trečia.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 148
Katalikiškame krašte tai nebuvo sensacija, nes tikinčios moterys balsavo už kunigų partiją, be to, Katalikų bažnyčia, dvasininkai ėjo su aiškiais antilenkiškais šūkiais ir, kas dar svarbiau, žadėjo nacionalizuoti arba apkarpyti dvarus ir išdalyti žemę valstiečiams. Kairysis valstiečių liaudininkų blokas (vėliau Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – LVLS) gavo 29 vietas, trečia liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis).
1926 m. birželį socialdemokratai su valstiečiais liaudininkais ir septyniais tautinių mažumų atstovais sudarė naują valdančiąją koaliciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 154
tinių mažumų atstovai Seime. Prezidentu išrinktas valstiečių liaudininkų
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 154
Naują valdančiąją koaliciją birželį pirmą kartą suformavo kairė – valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai, prie jų prisidėjo septyni tautinių mažumų atstovai Seime. Prezidentu išrinktas valstiečių liaudininkų lyderis Kazys Grinius. Socialdemokratai jį parėmė tik su sąlyga, kad jis derins visus žingsnius su jais.
LDDP vėliau susivienijo su Lietuvos socialdemokratais ir tapo LSDP.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 249-250
Lietuvoje pasirinkta visos tautos renkamo prezidento institucija, tad Lietuva yra pusiau prezidentinės ir parlamentinės valdymo sistemos kompromisas, labiau į parlamentinį valdymą orientuota sistema, nes prezidentinei valdymo formai nepritarta. Visuomenė darėsi pliuralistinė, įregistruota net 40 partijų, tačiau Lietuvos politiniame gyvenime dominavo du pagrindiniai žaidėjai: susidariusi iš savarankiškos LKP, pasivadinusi