Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo kunigaikščio taryba
institucija, XV a.
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
1439 m. rugsėjį Trakuose Žygimantas Kęstutaitis teigė negalįs priimti Ordino ir Romos karaliaus pasiuntinių, nes dar neturėjo tarybos ir rengėsi ją sušaukti. Valdovo, kaip valstybę koordinuojančio asmens, nebuvimas skatino Didžiojo kunigaikščio tarybos funkcijų plėtrą ir tolesnę jos institucionalizaciją Ponų tarybos forma.
1439 m. rugsėjį Trakuose Žygimantas Kęstutaitis teigė negalįs priimti Ordino ir Romos karaliaus pasiuntinių, nes dar neturėjo tarybos ir rengėsi ją sušaukti.
Šaltiniai kartais leidžia žvilgtelėti ir į tokių pasitarimų rengimo mechanizmą, iš kurio matyti, kad bent jau svarbesniais atvejais didžiosios tarybos sušaukimas buvo būtinas. 1439 m. rugsėjį Trakuose rezidavęs ir Ordino bei Romos karaliaus pasiuntinių laukęs Žygimantas Kęstutaitis teigė negalįs pasiuntinių priimti, nes šalia dar neturįs savo tarybos ir tik ruošiasi ją
Valdovo, kaip valstybę koordinuojančio asmens, nebuvimas skatino Didžiojo kunigaikščio tarybos funkcijų plėtrą ir tolesnę jos institucionalizaciją Ponų tarybos forma.
Viduramžių valstybėje viską koordinuojančio valdovo asmens nebuvimas skatino Didžiojo kunigaikščio tarybos funkcijų išaugimą ir jos tolesnę institucionalizaciją, bet jau kita, - Ponų tarybos forma 2 8. Neatsitiktinai būtent tuo metu atsiranda ir pamažu valdovo tarybos sąvoką išstumia „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarybos" (sinonimiškai taip pat Ponų tarybos) sąvoka ir samprata