XVI a. pirmos pusės Seimuose įsitvirtino nuoseklus Seimo sąvokos vartojimas, atstovavimo principas, tiksliniai kvietimai ir Seimo raštvedyba. 1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas galutinai įteisino iš valdovo, senato ir pavietų bajorų atstovų sudarytą LDK Seimą. 1492–1566 m. susiformavęs LDK bajorų Seimas buvo nauja institucija, reprezentacijos požiūriu iš esmės besiskyrusi nuo ankstesnių politinių struktūrų.
O naują parlamentarizmo kokybę liudija visų pirma seimų institucionalizacija: 1512 m. pirmąkart suformuluojama dviejų atstovų taisyklė, kuri nuo to laiko buvo pritaikoma vis naujoms teritorijoms, kol 1564-1566 m. reformų metu buvo patvirtinta įstatymu 5 6. Svarbiausios naujovės, atsiradusios XVI a. pirmos pusės Seimuose: 1) nuoseklus Seimo sąvokos vartojimas; 2) atstovavimo principo suformulavimas ir įgyvendinimas; 3) tiksliniai kvietimai, keičiantys atvirą ir iš dalies atsitiktinę ankstesnių suvažiavimų sudėtį; 4) Seimo raštvedybos sukūrimas: bajorų prašymai ir valdovo nutarimai („atsakymai
Taigi XV a. pabaiga ir XVI a. pirma pusė - tai laikas, per kurį LDK Seimas susikuria savo darbo tradicijas ir taisykles, nusistovi jo kompetencija ir sudėtis. 1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas galutinai įteisina šį iš „trijų luomų" - valdovo, senato (Ponų tarybos) ir pavietų bajorų atstovų 5 7 - susidedantį LDK Seimą
1.1492-1566 m. susiformavęs LDK bajorų Seimas buvo nauja institucija, kuri pagrindiniu reprezentacijos aspektu iš esmės skyrėsi nuo ankstesnių politinių struktūrų. Jo genezę lėmė įvairūs reiškiniai, išryškėję XV-XVI a. sandūroje: valdymo organizacijos plėtra, bajorų luomo formavimasis, vidinė krašto integracija, institucinė Lenkijos įtaka.