XVI a. pirmos pusės Seimuose įsitvirtino nuoseklus Seimo sąvokos vartojimas, atstovavimo principas, tiksliniai kvietimai ir Seimo raštvedyba. 1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas galutinai įteisino iš valdovo, senato ir pavietų bajorų atstovų sudarytą LDK Seimą. 1492–1566 m. susiformavęs LDK bajorų Seimas buvo nauja institucija, reprezentacijos požiūriu iš esmės besiskyrusi nuo ankstesnių politinių struktūrų.
O naują parlamentarizmo kokybę liudija visų pirma seimų \ninstitucionalizacija: 1512 m. pirmąkart suformuluojama dviejų atstovų \ntaisyklė, kuri nuo to laiko buvo pritaikoma vis naujoms teritorijoms, \nkol 1564-1566 m. reformų metu buvo patvirtinta įstatymu\n5 6. Svarbiau\nsios naujovės, atsiradusios XVI a. pirmos pusės Seimuose: 1) nuosek\nlus Seimo sąvokos vartojimas; 2) atstovavimo principo suformulavi\nmas ir įgyvendinimas; 3) tiksliniai kvietimai, keičiantys atvirą ir iš da\nlies atsitiktinę ankstesnių suvažiavimų sudėtį; 4) Seimo raštvedybos \nsukūrimas: bajorų prašymai ir valdovo nutarimai („atsakymai
Taigi XV a. pabaiga ir XVI a. pirma \npusė - tai laikas, per kurį LDK Seimas susikuria savo darbo tradicijas ir \ntaisykles, nusistovi jo kompetencija ir sudėtis. 1566 m. Antrasis Lietu\nvos Statutas galutinai įteisina šį iš „trijų luomų\" - valdovo, senato (Po\nnų tarybos) ir pavietų bajorų atstovų\n5 7 - susidedantį LDK Seimą
1.1492-1566 m. susiformavęs LDK bajorų Seimas buvo nauja insti\ntucija, kuri pagrindiniu reprezentacijos aspektu iš esmės skyrėsi nuo \nankstesnių politinių struktūrų. Jo genezę lėmė įvairūs reiškiniai, išryš\nkėję XV-XVI a. sandūroje: valdymo organizacijos plėtra, bajorų luo\nmo formavimasis, vidinė krašto integracija, institucinė Lenkijos įtaka.