Basanavičiaus aiškinimu, lenkiškoji dvasiškija Lietuvoje palaikė ir plėtė lenkišką įtaką, o lietuvių švietimą vedė lenkiška dvasia. Basanavičiaus vertinimu, lenkiškoji dvasiškija, perėmusi lietuvių sąžinės reikalus, rūpinosi politiškai ir tautiškai naikinti Lietuvos savarankiškumą.
Drauge su išnaikinimu senoviškosios lietuvių tautiškos bażnyčios, tautos dvasia prażuvo, ir lenkam s pradējus valdyt lenkiškaja Lietuvoj bażnyčia ir saużine svietiškųjų ano laiko żmonių, autonom ija suvienytosios su Lenkija Lietuvos tautiškoje prasm ėje veik tikra illiuzija tapo. Iš prieżasties savo dievotumo lietuviškoji bajorija su laiku pasidavē naujai bażnyčiai ir lenkiškai įtekmei, kurią tokiu budu prilaikē ir platino lenkiškoji dvasiškija. Pastaroji, su paniekinim u żiurēdama ant lietuviškosios kalbos, sugriebē savo rankosna lietuvių apšvietim ą ir jį visados vedē lenkiškoje dvasioje.
Musų aprašym as sanlygų, terp kurių tęsėsi beveik 500-metinis viešpatavim as lenkų Lietuvoje, perstato mums tik menką paveikslą viso to, kas tikrai buvo. Silpnas ir netoli m atąs Jagēla tapo labai lengvai ir dailiai apipainiotas ano laiko lenkų dipliom atišku tinklu, o lenkiškoji dvasiškija, pastv ērusi į savo rankas sanżinę — ergo ir veikalus — lietuvių, pasiru pino išnaikinti Lietuvos savistovystę politiškai-nacionališkoje prasm ēje. Olesnicki paduoda mums geriausią, galima sakyt, kliasiską pavyzdį prietikių, kokius, aplamai im ant, turējo lenkai, o ypatingai lenkiškoji bażnyčia su tyrai lietuviškais interesais.