Basanavičiaus aiškinimu, lenkiškoji dvasiškija Lietuvoje palaikė ir plėtė lenkišką įtaką, o lietuvių švietimą vedė lenkiška dvasia. Basanavičiaus vertinimu, lenkiškoji dvasiškija, perėmusi lietuvių sąžinės reikalus, rūpinosi politiškai ir tautiškai naikinti Lietuvos savarankiškumą.
Drauge su išnaikinimu senoviškosios lietuvių tautiškos bażnyčios, tautos dvasia prażuvo, ir len kam s pradējus valdyt lenkiškaja Lietuvoj bażnyčia ir saużine svietiškųjų ano laiko żmonių, autonom i ja suvienytosios su Lenkija Lietuvos tautiškoje prasm ėje veik tikra illiuzija tapo. Iš prieżasties savo dievotumo lietuviškoji bajorija su laiku pasi davē naujai bażnyčiai ir lenkiškai įtekmei, kurią tokiu budu prilaikē ir platino lenkiškoji dvasiškija. Pastaroji, su paniekinim u żiurēdama ant lietuviš kosios kalbos, sugriebē savo rankosna lietuvių ap švietim ą ir jį visados vedē lenkiškoje dvasioje.
Musų aprašym as sanlygų, terp kurių tęsėsi be veik 500-metinis viešpatavim as lenkų Lietuvoje, perstato mums tik menką paveikslą viso to, kas ti krai buvo. Silpnas ir netoli m atąs Jagēla tapo la bai lengvai ir dailiai apipainiotas ano laiko lenkų dipliom atišku tinklu, o lenkiškoji dvasiškija, pa- stv ērusi į savo rankas sanżinę — ergo ir veikalus — lietuvių, pasiru pino išnaikinti Lietuvos savisto- vystę politiškai-nacionališkoje prasm ēje. Olesnic ki paduoda mums geriausią, galima sakyt, kliasis- ką pavyzdį prietikių, kokius, aplamai im ant, turējo lenkai, o ypatingai lenkiškoji bażnyčia su tyrai lie tuviškais interesais.