Konstancos suvažiavimas

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vytautas priėmė Jogailą, kaip V y ta u to dosniai apdera priimti karalių, o po ked o v a n o ja m a s lių dienų pastarojo viešnagės padovanojo skubančiam Krokuvon į karalienės laidotuves valdovui, be gausybės kitų dovanų, dvidešimt tūkstančių čekiškųjų markių, šimtą grynakraujų žirgų, keturias dešimtis iš sabalo kailio siūtų drabužių ir šimtą persiškųjų apsiaustų, išsiuvinėtų aukso siūlais. S k ita i n io k o ja R usią Tuo metu sugrįžo iš bažnytinio suvažiavimo pasiuntiniai, taip sutvarkę reikalus, kaip norėjo karalius, be to, parsivežu laišką, kuriuo Lvovo arkivyskupui ir Vilniaus vyskupui patikėta uždavinys įsteigti Žemaičių vyskupystę. Vis dėlto šį reikalą teko atidėti, nes dėl kryžiuočių, kaip rašo kai kurie metraštininkai, atsirado visai netikėtų ir didelių kliūčių.