Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
5 teiginiai6 įrašai0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Ketverių metų seimas (lenk. Sejm Czteroletni) – 1788–1792 m. veikęs Abiejų Tautų Respublikos seimas, kuris ruošė valstybės reformas ir naują valstybės konstituciją. 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Gegužės trečiosios konstituciją.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Ketverių metų seimas – 1788 m. pradėjęs posėdžiauti Abiejų Tautų Respublikos didysis seimas, tapęs svarbių politinių ir socialinių reformų centru. Jo veiklos laikotarpiu buvo priimta Gegužės trečiosios konstitucija, žymėjusi reikšmingą valstybės pertvarkos etapą. Seimas taip pat ėmėsi socialinių reformų ir pirmą kartą bandė miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais arba bent pradėti šį procesą. 1791 m. jis patvirtino Paulavos respublikos įstatus, parodydamas palankumą šiam eksperimentui, kuriuo buvo mėginama diegti respublikonišką gyvenseną. Ketverių metų seimo pradėtos reformos istoriniame pasakojime vertinamos kaip pirmas žingsnis nuo bajorų privilegijomis grįstos luominės visuomenės pereinant prie moderniosios pilietinės visuomenės.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Bžostovskio įkurta Paulavos respublika. Jos įstatus 1791 m. patvirtino Ketverių metų seimas, parodydamas savo prielankumą tokiam „eksperimentui“, kuriuo buvo bandoma diegti respublikonišką gyvense- ną.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Ketverių metų seimas 1791 m. patvirtino Paulavos respublikos įstatus.
Bžostovskio įkurta Paulavos respublika. Jos įstatus 1791 m. patvirtino Ketverių metų seimas, parodydamas savo prielankumą tokiam „eksperimentui“, kuriuo buvo bandoma diegti respublikonišką gyvenseną.
Nuo 1788 m. posėdžiavęs Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją.
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 91 Gegužės trečiosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas Nuo 1788 m. pradėjęs posėdžiauti didysis Ketverių metų seimas priėmė Gegužės trečiosios konstituciją. Prieš tai Seimas ėmėsi labai svarbių socialinių reformų – pirmą kartą bandyta miestiečių luomui suteikti beveik lygias teises su bajorais ar bent pradėti šį procesą.
Ketverių metų seimas veikė ištisus ketverius metus ir per tą laiką pakeitė visą valstybės santvarką.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Karalius, bijodamas Rusijos keršto, iš pradžių mėgino sulaikyti reformatorius ir dėl kiekvienos naujovės prašė Rusijos sutikimo, bet vėliau ir jis pats perėjo į reformų partijos pusę. Šitaip seimas veikė net ištisus 4 metus ir per tą laiką pakeitė visą valstybės santvarką. Tačiau šių paskutinių reformų jis jau nebespėjo įvykdyti, nes, baigusi karus, Rusija nusiuntė į Respubliką savo kariuomenę ir sugriovė visas reformas.
Ketverių metų seimo priimta konstitucija galėjo būti taisoma tik po 25 metų specialiai sušauktame seime.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Priimtoje konstitucijoje buvo pasakyta, kad ji galėsianti būti pataisyta tik po 25 metų tam reikalui sušaukto specialaus seimo. Bet reformuojamasis seimas dar nespėjo baigti savo darbo, kai Rusija suorganizavo reformų priešų konfederaciją ir, davusi jai savo kariuomenės, viską sugriovė. Ta konfederacija dėl jos akto paskelbimo vietos yra vadinama Targovicos konfederacija.
Ketverių metų seimo pradėtos reformos tekste pristatomos kaip pirmas žingsnis į moderniąją pilietinę visuomenę.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
Ketverių metų seimo pradėtos reformos buvo pirmas žingsnis pereinant nuo viduramžiškos bajorų privilegijomis grįstos luominės prie moderniosios pilietinės visuomenės.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 2 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 0 | 1 |