Kauno tarybos paskelbti vilkierai veikė tik mieste ir buvo privalomi visiems Kauno miestiečių bendruomenės nariams.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 53
Savivaldos raiška - santykiai su valdovu. Kauno tarybos paskelbti vilkierai veikė tik mieste ir buvo privalomi visiems Kauno miestiečių bendruomenės nariams. Bet dažnai, ypač tvarkant prekybos ar pirklių svečių gyvenimo Kaune reikalus, vilkierai galėjo bū ti taikomi ir ne kauniečiams.
Kauno ginčuose su Dancigu ir kitais Prūsų miestais nuolat buvo minimi dancigiečių įsigyti namai.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 57
Kauno ginčuose su Dancigu ir kitais Prūsų miestais nuolat buvo minimi dancigiečių įsigyti namai. Kauno taryba 1481 m. Rygos miestiečiams skyrė du sklypus namams statytis.
Tačiau didelės apimties mūro statybai pasipriešino Kauno miesto taryba, jai pritarė Kazimieras Jogailaitis.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 121
Galimas dalykas, kad mūro statyba vie- nuolyne jau buvo prasidėjusi ir buvęs išmūrytas pirmasis pastatas - būsimosios baž- nyčios zakristija. Tačiau didelės apimties mūro statybai pasipriešino Kauno miesto ta- ryba, jai pritarė Kazimieras Jogailaitis. Mat bijota, kad prie pat pilies esantys mūriniai pastatai prasidėjus karo veiksmams gali būti užimti priešų ir grasinti piliai bei miestui.
1647 m. Kauno miesto taryba, konstatavusi, kad brolija neturi savo nuostatų ir dėl to nėra tvarkos, patvirtino ne brolijos, o laivavedžių cecho nuostatus.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 197
Jurgio bažnyčios. 1647 m. Kauno miesto taryba, konstata- vusi, kad brolija neturi savo nuostatų ir dėl to nėra tvarkos, patvirtino ne brolijos, o laivavedžių cecho nuostatus.
1567 m. Kauno taryba kreipėsi teisinio patarimo į Gdansko tarybą, kaip spręsti kauniečiams neįprastą ir sudėtingą bylą.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 213
Upeiviai dažnai rizikuodavo: išplaukdavo į kelionę vėlai, pakeliui į numatytą vie- tą įšaldavo ir turėdavo leisti žiemą laive, saugodami prekes. 1567 m. Kauno taryba kreipėsi teisinio patarimo į Gdansko tarybą, kaip spręsti kauniečiams neįprastą ir sudėtingą bylą.
Matyti, kad Kauno miesto taryba kviesdavo miestiečių bendruomenės atstovus kartu spręsti reikalų, susijusių su miesto pajamomis ir mokesčiais.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 294
Matyti, kad Kauno miesto taryba kviesdavo miestiečių bendruomenės atstovus kartu spręsti reikalų, susijusių su miesto pajamomis ir mokesčiais. Tai visiškai atitiko 1540 m. Žygimanto Senojo sprendimo, ypač straipsnio dėl miesto pajamų ir išlaidų kontrolės, dvasią, ir galima įtarti, kad tai buvo ne tiek savanoriškas tarybos žingsnis, kiek prievolė vykdyti valdovo nurodymus.
Tai buvo miesto vykdomąją valdžią aptarnaujančios įstaigos.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 308
Tai buvo miesto vykdomąją valdžią aptarnaujančios įstaigos. Kita Kauno miesto tarybos funkcija buvo tvarkyti miesto gyvenimą pareng- tais ir paskelbtais vidaus gyvenimo nuostatais, vadinamaisiais vilkierais. Jie buvo priimami miesto tarybos posėdžiuose, kartais tai darydavo tik burmistrai su ta- rėjais, kartais, kaip rašyta, reikėdavo bendruomenės prisiekusiųjų pritarimo.