Kauno miesto taryba – Kauno miesto reikalus sprendusi ir miestiečių bendruomenės interesams atstovavusi taryba. XVI–XVII a. ji rūpinosi miesto pajamomis bei mokesčiais, o šiais klausimais kviesdavo tartis miestiečių bendruomenės atstovus. 1567 m. taryba, susidūrusi su kauniečiams neįprasta ir sudėtinga upeivių byla, kreipėsi teisinio patarimo į Gdansko tarybą. Taryba taip pat dalyvavo sprendžiant statybos ir miesto saugumo klausimus: didelės apimties mūro statybai prie pilies ji pasipriešino, nes tokie pastatai karo metu galėjo būti užimti priešų ir kelti grėsmę piliai bei miestui. 1647 m. taryba, nustačiusi, kad brolija neturi nuostatų, patvirtino laivavedžių cecho, o ne pačios brolijos nuostatus; dar 1481 m. ji Rygos miestiečiams skyrė du sklypus namams statytis.
Kauno ginčuose su Dancigu ir kitais Prūsų miestais nuolat buvo minimi dancigiečių įsigyti namai. Kauno taryba 1481 m. Rygos miestiečiams skyrė du sklypus namams statytis.
Skelbė vilkierus, galiojusius mieste ir privalomus Kauno miestiečių bendruomenės nariams.
Skyrė sklypus Rygos miestiečiams namams statytis.
Pasipriešino didelės apimties mūro statybai.
Patvirtino laivavedžių cecho nuostatus, nes brolija neturėjo savo nuostatų ir dėl to nebuvo tvarkos.
Kreipėsi teisinio patarimo į Gdansko tarybą, kaip spręsti kauniečiams neįprastą ir sudėtingą bylą.
Šaltinyje aprašoma Kauno tarybos veikla; taip pat nurodoma, kad vilkierai kartais galėjo būti taikomi ir ne kauniečiams.
1481 m. Kauno tarybos veiksmas; aprašant Kauno ginčus su Dancigu ir kitais Prūsų miestais.
Šaltinyje teigiama, kad taryba bijojo, jog prie pilies esantys mūriniai pastatai karo metu gali būti užimti priešų ir kelti grėsmę piliai bei miestui; tarybos pozicijai pritarė Kazimieras Jogailaitis.
Kviesdavo miestiečių bendruomenės atstovus kartu spręsti reikalų, susijusių su miesto pajamomis ir mokesčiais.
Šaltinio autoriaus vertinimu, tai atitiko 1540 m. Žygimanto Senojo sprendimo dėl miesto pajamų ir išlaidų kontrolės dvasią; autorius leidžia įtarti, kad tai galėjo būti ne savanoriškas tarybos žingsnis, o valdovo nurodymų vykdymo prievolė.
Kauno tarybos paskelbti vilkierai veikė tik mieste ir buvo privalomi visiems Kauno miestiečių bendruomenės nariams.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Savivaldos raiška - santykiai su valdovu. Kauno tarybos paskelbti vilkierai veikė tik mieste ir buvo privalomi visiems Kauno miestiečių bendruomenės nariams. Bet dažnai, ypač tvarkant prekybos ar pirklių svečių gyvenimo Kaune reikalus, vilkierai galėjo būti taikomi ir ne kauniečiams.
Kauno ginčuose su Dancigu ir kitais Prūsų miestais nuolat buvo minimi dancigiečių įsigyti namai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kauno ginčuose su Dancigu ir kitais Prūsų miestais nuolat buvo minimi dancigiečių įsigyti namai. Kauno taryba 1481 m. Rygos miestiečiams skyrė du sklypus namams statytis.
Tačiau didelės apimties mūro statybai pasipriešino Kauno miesto taryba, jai pritarė Kazimieras Jogailaitis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Galimas dalykas, kad mūro statyba vienuolyne jau buvo prasidėjusi ir buvęs išmūrytas pirmasis pastatas - būsimosios bažnyčios zakristija. Tačiau didelės apimties mūro statybai pasipriešino Kauno miesto taryba, jai pritarė Kazimieras Jogailaitis. Mat bijota, kad prie pat pilies esantys mūriniai pastatai prasidėjus karo veiksmams gali būti užimti priešų ir grasinti piliai bei miestui.
1647 m. Kauno miesto taryba, konstatavusi, kad brolija neturi savo nuostatų ir dėl to nėra tvarkos, patvirtino ne brolijos, o laivavedžių cecho nuostatus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Jurgio bažnyčios. 1647 m. Kauno miesto taryba, konstatavusi, kad brolija neturi savo nuostatų ir dėl to nėra tvarkos, patvirtino ne brolijos, o laivavedžių cecho nuostatus.
1567 m. Kauno taryba kreipėsi teisinio patarimo į Gdansko tarybą, kaip spręsti kauniečiams neįprastą ir sudėtingą bylą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Upeiviai dažnai rizikuodavo: išplaukdavo į kelionę vėlai, pakeliui į numatytą vietą įšaldavo ir turėdavo leisti žiemą laive, saugodami prekes. 1567 m. Kauno taryba kreipėsi teisinio patarimo į Gdansko tarybą, kaip spręsti kauniečiams neįprastą ir sudėtingą bylą.
Matyti, kad Kauno miesto taryba kviesdavo miestiečių bendruomenės atstovus kartu spręsti reikalų, susijusių su miesto pajamomis ir mokesčiais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Matyti, kad Kauno miesto taryba kviesdavo miestiečių bendruomenės atstovus kartu spręsti reikalų, susijusių su miesto pajamomis ir mokesčiais. Tai visiškai atitiko 1540 m. Žygimanto Senojo sprendimo, ypač straipsnio dėl miesto pajamų ir išlaidų kontrolės, dvasią, ir galima įtarti, kad tai buvo ne tiek savanoriškas tarybos žingsnis, kiek prievolė vykdyti valdovo nurodymus.
Tai buvo miesto vykdomąją valdžią aptarnaujančios įstaigos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Tai buvo miesto vykdomąją valdžią aptarnaujančios įstaigos. Kita Kauno miesto tarybos funkcija buvo tvarkyti miesto gyvenimą parengtais ir paskelbtais vidaus gyvenimo nuostatais, vadinamaisiais vilkierais. Jie buvo priimami miesto tarybos posėdžiuose, kartais tai darydavo tik burmistrai su tarėjais, kartais, kaip rašyta, reikėdavo bendruomenės prisiekusiųjų pritarimo.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
Šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)