Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Kauno liuteronų bendruomenė

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Kauno liuteronų bendruomenė tikybos reikalais buvo pavaldi Prūsijos hercogystės bažnytinei valdžiai Karaliaučiuje, vadinamajai Sambijos konsistorijai.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 321

Gertrūdos bažnytėlės. Kauno liuteronų bendruomenė tikybos reikalais buvo pavaldi Prūsijos hercogystės bažnytinei valdžiai Karaliaučiuje, vadinamajai Sambijos konsistorijai. Apskritai didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus ir Kauno liuteronų bendruomenės, būdamos integrali savųjų miestų gyvenimo dalis, Lietuvos visuomenėje buvo tarsi atskiros salos, liuteronai nesukūrė Lietuvos liuteronų bažnytinės organizacijos, kaip tai padarė evangelikai reformatai, dar vadinami kalvinais.
t-002vidutinis

1615 m.liuteronų bendruomenės bažnytinių mokesčių knygose buvo įrašyta l30 tokių mokesčių mokėto jų, t.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 331

1615 m.liuteronų bendruomenės bažnytinių mokesčių knygose buvo įrašyta l30 tokių mokesčių mokėtojų, t. y. bendruomenės šeimų galvų ar pilnamečių ir ūkiškai savarankiškų asmenų. 1622 m. jų buvo 125, 1654 m. - 120. Iš viso tarp šių mokėtojų priskaičiuojami 164 pirkliai ir 34 amatininkai. Šie skaičiai, matyt, nėra visiškai tikslūs, bet gerai rodo liuteronų bendruomenės sudėtį.
t-003vidutinis

1655 m. Jonas Kazimieras nusprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui prisiekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 334

Tai įvyko tik pačioje kalbamo laikotarpio pabaigoje. 1655 m. Jonas Kazimieras nusprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui prisiekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais, bet miesto teise dar nesinaudoja, neturi būti draudžiama prisiekti miestui ir tapti miestiečiais, tačiau naujai atvykstančius ar atvyksiančius liuteronus į Kauno miestą priimti draudžiama; kad leidžiama rinkti į magistratą 6 liuteronus: 3 tarėjus ir 3 suolininkus.