grupe

Kauno liuteronų bendruomenė

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kauno liuteronų bendruomenė tikybos reikalais buvo pavaldi Prūsijos hercogystės bažnytinei valdžiai Karaliaučiuje, vadinamajai Sambijos konsistorijai.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 321

Gertrūdos bažnytėlės. Kauno liuteronų bendruomenė tikybos reikalais buvo pavaldi Prūsijos hercogys- tės bažnytinei valdžiai Karaliaučiuje, vadinamajai Sambijos konsistorijai. Apskritai didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus ir Kauno liuteronų bendruomenės, būdamos in- tegrali savųjų miestų gyvenimo dalis, Lietuvos visuomenėje buvo tarsi atskiros sa- los, liuteronai nesukūrė Lietuvos liuteronų bažnytinės organizacijos, kaip tai padarė evangelikai reformatai, dar vadinami kalvinais.
t-002vidutinis

1615 m.liuteronų bendruomenės bažnytinių mokesčių knygose buvo įrašyta l30 tokių mokesčių mokėto jų, t.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 331

1615 m.liuteronų ben- druomenės bažnytinių mokesčių knygose buvo įrašyta l30 tokių mokesčių mokėto­ jų, t. y. bendruomenės šeimų galvų ar pilnamečių ir ūkiškai savarankiškų asmenų. 1622 m. jų buvo 125, 1654 m. - 120. Iš viso tarp šių mokėtojų priskaičiuojami 164 pirkliai ir 34 amatininkai. Šie skaičiai, matyt, nėra visiškai tikslūs, bet gerai rodo liute- ronų bendruomenės sudėtį.
t-003vidutinis

1655 m. Jonas Kazimieras nusprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui prisiekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 334

Tai įvyko tik pačioje kalbamo laikotarpio pabaigoje. 1655 m. Jonas Kazimieras nu- sprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui pri- siekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais, bet miesto teise dar nesi- naudoja, neturi būti draudžiama prisiekti miestui ir tapti miestiečiais, tačiau naujai atvykstančius ar atvyksiančius liuteronus į Kauno miestą priimti draudžiama; kad leidžiama rinkti į magistratą 6 liuteronus: 3 tarėjus ir 3 suolininkus.