Kauno liuteronų bendruomenė tikybos reikalais buvo pavaldi Prūsijos hercogystės bažnytinei valdžiai Karaliaučiuje, vadinamajai Sambijos konsistorijai. 1615 m.liuteronų bendruomenės bažnytinių mokesčių knygose buvo įrašyta l30 tokių mokesčių mokėto jų, t. 1655 m. Jonas Kazimieras nusprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui prisiekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais.
Kauno liuteronų bendruomenė tikybos reikalais buvo pavaldi Prūsijos hercogystės bažnytinei valdžiai Karaliaučiuje, vadinamajai Sambijos konsistorijai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Gertrūdos bažnytėlės. Kauno liuteronų bendruomenė tikybos reikalais buvo pavaldi Prūsijos hercogystės bažnytinei valdžiai Karaliaučiuje, vadinamajai Sambijos konsistorijai. Apskritai didžiųjų Lietuvos miestų Vilniaus ir Kauno liuteronų bendruomenės, būdamos integrali savųjų miestų gyvenimo dalis, Lietuvos visuomenėje buvo tarsi atskiros salos, liuteronai nesukūrė Lietuvos liuteronų bažnytinės organizacijos, kaip tai padarė evangelikai reformatai, dar vadinami kalvinais.
1615 m.liuteronų bendruomenės bažnytinių mokesčių knygose buvo įrašyta l30 tokių mokesčių mokėto jų, t.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
1615 m.liuteronų bendruomenės bažnytinių mokesčių knygose buvo įrašyta l30 tokių mokesčių mokėtojų, t. y. bendruomenės šeimų galvų ar pilnamečių ir ūkiškai savarankiškų asmenų. 1622 m. jų buvo 125, 1654 m. - 120. Iš viso tarp šių mokėtojų priskaičiuojami 164 pirkliai ir 34 amatininkai. Šie skaičiai, matyt, nėra visiškai tikslūs, bet gerai rodo liuteronų bendruomenės sudėtį.
1655 m. Jonas Kazimieras nusprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui prisiekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Tai įvyko tik pačioje kalbamo laikotarpio pabaigoje. 1655 m. Jonas Kazimieras nusprendė, kad tie liuteronai, kurie turi Kaune nekilnojamojo turto ir yra miestui prisiekę, yra miesto piliečiai, turi teisę naudotis visomis miestiečių teisėmis; kad tiems liuteronams, kurie Kaune jau yra įsikūrę ar atėję užkuriais, bet miesto teise dar nesinaudoja, neturi būti draudžiama prisiekti miestui ir tapti miestiečiais, tačiau naujai atvykstančius ar atvyksiančius liuteronus į Kauno miestą priimti draudžiama; kad leidžiama rinkti į magistratą 6 liuteronus: 3 tarėjus ir 3 suolininkus.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
Šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)