Michałas Balińskis, vertindamas Vilniaus akademijos istoriją, pagyrė Edukacinės komisijos veiklą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 12
, daugelį jos istorijos įvykių jis verti\nna kaip švietėjas. Ypač negailestingos jo kritikos susilaukė jė\nzuitų ordino veikla XVII-XVIII a., pagyrimo - Edukacinės \nkomisijos veikla.
Targovicos konfederacija perskyrė nuo 1773 m. veikusią bendrą Edukacinę Komisiją į atskiras Lietuvos ir Lenkijos komisijas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 448
Viskas sugrįžo į senąją būklę, o kai kuriais atžvil-\ngiais valstybių atskirumas net dar padidėjo; pav., Targovicos\nkonfederacija net perskyrė nuo 1773 m. buvusią bendrą Edu-\nkacinę Komisiją: vietoje vienos buvo sudarytos dvi atskiros\nLietuvos ir Lenkijos komisijos.
Edukacinė Komisija buvo laikoma pirmu Europoje atveju, kai švietimą perėmė valstybė.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 434
Edukacinės Komisijos idėja buvo tikrai vykusi: tai buvo iš viso\npirmas atsitikimas Europoj, kad švietimą paėmė į savo žinią pati\nvalstybė.
1776 m. panaikinus Dalomąsias Komisijas, visi jų valdyti turtai buvo pavesti Edukacinei Komisijai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 433
Todėl 1776 m. tos komisijos buvo panaikintos, ir visi\nturtai pavesti Edukacinei Komisijai.
Vilniuje gyvenęs autorius kurį laiką dirbo Edukacinėje teismo komisijoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 8
Jaunavedžiai gyveno Vilniuje. Čia jis kurį laiką dirbo Edukacinėje teismo ko misijoje, aktyviai bendradarbiavo Vilniaus periodinėje spaudo je rašydamas švietėjiško - pažintinio pobūdžio straipsnius ir fel jetonus. Būdamas darbštus ir plačių interesų, Vilniuje pradėjo rinkti su miesto istorija susijusius dokumentus.
Targovicos konfederacija bendrą Edukacinę Komisiją padalijo į atskiras Lietuvos ir Lenkijos komisijas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 448
Viskas sugrįžo į senąją būklę, o kai kuriais atžvil-\ngiais valstybių atskirumas net dar padidėjo; pav., Targovicos\nkonfederacija net perskyrė nuo 1773 m. buvusią bendrą Edu-\nkacinę Komisiją: vietoje vienos buvo sudarytos dvi atskiros\nLietuvos ir Lenkijos komisijos.
Edukacinė Komisija buvo įkurta kaip bendra Lietuvos ir Lenkijos institucija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 432
Komisija buvo įkurta bendra Lie-\ntuvai ir Lenkijai.\nKomisija turėjo rūpintis tik pačiu mokymu, vadovėliais ir\npinigų sunaudojimu.
Edukacinės komisijos veikla sulaukė pagyrimo, priešingai nei XVII-XVIII a. jėzuitų ordino veikla.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 12
Ypač negailestingos jo kritikos susilaukė jė\nzuitų ordino veikla XVII-XVIII a., pagyrimo - Edukacinės\nkomisijos veikla. Taigi jis išliko savo jaunystės idealų - Švieti\nmo filosofijos principų - šalininkas.
Edukacinė komisija sumodernino ir supasaulietino mokymo programą, įvesdama gamtos ir tiksliųjų mokslų disciplinas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 88
Lietuvos provincijos švietimą tvarkė reformuotas Vilniaus universitetas. Edukacinė komisija sumoder- nino ir supasaulietino mokymo programą (įvedė privalomą rašymą ir skai- čiavimą, bendrojo lavinimo elementus ėmė jungti su praktinių žemės ūkio, amatų įgūdžių ugdymu), įvedė gamtos ir tiksliųjų mokslų disciplinas. Es- minių permainų įvyko Vilniaus universiteto mokslo ir studijų srityse.
1776 m. panaikinus komisijas, jų turtai buvo pavesti Edukacinei Komisijai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 433
Todėl 1776 m. tos komisijos buvo panaikintos, ir visi\nturtai pavesti Edukacinei Komisijai.
Edukacinė komisija įkurta 1773 m.; jos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 88
Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švie- timo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. Edukacinė komisija ėmėsi permainų ir stengėsi sukur- ti vientisą švietimo sistemą.
A. Šapokos redaguotoje istorijoje Edukacinė Komisija vertinama kaip pirmas Europoje atvejis, kai švietimą perėmė valstybė.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 434
Tad paskutiniaisiais Respublikos gyvenimo metais padarytosios reformos buvo jaunosios kartos darbas. Edukacinės Komisijos idėja buvo tikrai vykusi: tai buvo iš viso pirmas atsitikimas Europoj, kad švietimą paėmė į savo žinią pati valstybė. Iš to būtų galėję išeiti nemaža naudos, jei žmonės, kurie stovėjo prie to darbo, būtų buvę sąžiningesni.