Alšėnų kunigaikščiai, turėję tėvonijų valstybės branduolyje ir nepriklausę Gediminaičių dinastijai, priėmė stačiatikybę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 39
Be to,\nstačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kuni-\ngaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui,\nAlšėnų kunigaikščiai.
Alšėnų kunigaikščiai priėmė stačiatikybę, nors turėjo tėvonijų valstybės branduolyje ir nebuvo kilę iš Gediminaičių dinastijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 39
Vėliau iš šių periferinių sritinių žemių kunigaikščių kilo garsios vėlesnių laikų LDK giminės – Sanguškos, Čartoriskiai, Vyšnioveckiai, Sluckiai. Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kuni- gaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai. Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo.
Alšėnų kunigaikščio Jono Algimantaičio sūnus Andrius Algimantaitis po Skirgailos mirties buvo Vytauto vietininkas Kijeve.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
* Andrius Algimantaitls — iš tik r ų jų Andrius Jonaitis Alglman- taitls, Alšėnų kunigaikščio Jono Algimantaičio sūnus. Po Skirgailos mirties buvo V ytauto vietininku Kijeve. Pirmą kartą dokumentuose minimas 1401 m., nuskandintas 1433 m. Švitrigailos įsakymu, kaip organizatorius sąmokslo (1432), iškalusio didžiuoju kunigaikščiu Vy tauto broli Žygimantą KąstulaitĮ.