1601 m. Abiejų Tautų Respublikos seime priimtoje konstitucijoje buvo teigiama: Pasiuntinių prašymu ir bendru leidimu amžiniems laikams suteikiame Kauno pavieto gyventojams mūrinĮ briaunuotą bokštą Kauno pilyje, kurĮ suremontuoti savo sąskaita privalo ir turės.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 162
Tačiau Kauno bajorai neskubėjo statyti tokio pastato, gal todėl, kad Kauno pilyje buvo nenaudojamų patalpų ir bajorai tikėjosi ten įsikurti. 1601 m. Abiejų Tautų Respublikos seime priimtoje konstitucijoje buvo teigiama: Pasiuntinių prašymu ir bendru leidimu amžiniems laikams suteikiame Kauno pavieto gyventojams mūrinĮ briaunuotą bokštą Kauno pilyje, kurĮ suremontuoti savo sąskaita privalo ir turės ji amžinai žemės teismų vykdymui ir knygų saugojimui, ir kalėjimui.
1631 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų atstovai Respublikos seime pritarė, kad Lietuvai būtų taikoma konstitucija, kuri Lenkijoje veikusi jau seniai - konstitucija, pavadinta Apie laivybingas upes.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 210
Sunkiai buvo iš upių šalinamos žmonių įrengtos kliūtys laivybai. 1631 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų atstovai Respublikos seime pritarė, kad Lietuvai būtų taikoma konstitucija, kuri Lenkijoje veikusi jau seniai - konstitucija, pavadinta Apie laivybingas upes.
Komisarai buvo įgalioti ištirti tokios padėties priežastis ir pranešti apie jas seimui, o Prūsijos hercogas paragintas sutvarkyti laivybą.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 212
Komisarai buvo įgalioti ištirti tokios padėties priežastis ir pranešti apie jas seimui, o Prūsijos hercogas paragintas sutvarkyti laivybą. 1653 m. Respublikos seimas priėmė tokį pat nutarimą, rodantį, kad kanalo iš Gilijos į Deimeną darbai nebuvo vykdomi ar bent jau tada buvo nutraukti.
1581 m. Kauno pavieto pasiuntinių pastangomis šie reikalai net buvo patekę į Abiejų Tautų Respublikos seimo darbotvarkę.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 215
Tai kenkė ne tik Kauno, bet ir valdovo interesams, augant bajorų prekybai ir šiems parūpo prekybos tvarka. 1581 m. Kauno pavieto pasiuntinių pastangomis šie reikalai net buvo patekę į Abiejų Tautų Respublikos seimo darbotvarkę.
Abiejų Tautų Respublikos Seimas Hagos pasiuntinybei kėlė politinius ir ekonominius tikslus.
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
PDF 269
pasiuntinybei Hagoje Abiejų Tautų Respublikos Seimas kėlė tiek politinius, tiek ir ekonominius tikslus: stiprinti draugystės ryšius su Nyderlandų Respublika; užsitikrinti sąjungoje su Prūsija buvusių Nyderlandų politinę paramą; gauti finansinę paskolą Respublikai ir karaliui bei siekti „krašto prekybos plėtros, reikalingos tiek bendrajam gėriui, tiek naudingos kiekvienam piliečiui“45.