Abiejų Tautų Respublikos seimas buvo politinių ir ekonominių sprendimų telkinys, sprendęs valstybės vidaus bei tarptautinio veikimo klausimus. 1581 m. Kauno pavieto pasiuntinių pastangomis su prekybos tvarka susiję reikalai pateko į Seimo darbotvarkę, nes auganti bajorų prekyba buvo svarbi ir Kaunui, ir valdovui. 1601 m. Seimo priimtoje konstitucijoje Kauno pavieto gyventojams amžiniems laikams suteiktas mūrinis briaunuotas Kauno pilies bokštas: jie turėjo jį savo lėšomis suremontuoti ir naudoti žemės teismų veiklai, knygoms saugoti bei kalėjimui. Hagos pasiuntinybei Seimas kėlė politinius ir ekonominius tikslus – stiprinti ryšius su Nyderlandais, siekti politinės paramos, gauti paskolą ir skatinti krašto prekybą. Pateikti duomenys neleidžia patikimai apibrėžti Seimo veiklos laikotarpio, sudėties ar platesnės reikšmės.
Stiprinti draugystės ryšius su Nyderlandų Respublika, užsitikrinti buvusių Nyderlandų politinę paramą sąjungoje su Prūsija, gauti finansinę paskolą Respublikai ir karaliui bei siekti krašto prekybos plėtros.
Šaltinyje aprašyti Abiejų Tautų Respublikos Seimo Hagos pasiuntinybei 2021? m. kelt[i] politiniai ir ekonominiai tikslai; šaltinio autoriaus pateiktas vertinimas.
Kauno pavieto pasiuntinių pastangomis įtraukė prekybos tvarkos reikalus į savo darbotvarkę.
1601 m. priėmė konstituciją, kuria Kauno pavieto gyventojams suteikė mūrinį briaunuotą bokštą Kauno pilyje žemės teismų vykdymui, knygų saugojimui ir kalėjimui; bokštą jie turėjo suremontuoti savo sąskaita.
1581 m. Abiejų Tautų Respublikos seimo darbotvarkėje, kaip nurodo šaltinio autorius.
1601 m. Abiejų Tautų Respublikos seime priimta konstitucija; pateikiama šaltinio cituojama nuostata.
1601 m. Abiejų Tautų Respublikos seime priimtoje konstitucijoje buvo teigiama: Pasiuntinių prašymu ir bendru leidimu amžiniems laikams suteikiame Kauno pavieto gyventojams mūrinĮ briaunuotą bokštą Kauno pilyje, kurĮ suremontuoti savo sąskaita privalo ir turės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Tačiau Kauno bajorai neskubėjo statyti tokio pastato, gal todėl, kad Kauno pilyje buvo nenaudojamų patalpų ir bajorai tikėjosi ten įsikurti. 1601 m. Abiejų Tautų Respublikos seime priimtoje konstitucijoje buvo teigiama: Pasiuntinių prašymu ir bendru leidimu amžiniems laikams suteikiame Kauno pavieto gyventojams mūrinĮ briaunuotą bokštą Kauno pilyje, kurĮ suremontuoti savo sąskaita privalo ir turės ji amžinai žemės teismų vykdymui ir knygų saugojimui, ir kalėjimui.
pasiuntinybei Hagoje Abiejų Tautų Respublikos Seimas kėlė tiek politinius, tiek ir ekonominius tikslus: stiprinti draugystės ryšius su Nyderlandų Respublika; užsitikrinti sąjungoje su Prūsija buvusių Nyderlandų politinę paramą; gauti finansinę paskolą Respublikai ir karaliui bei siekti „krašto prekybos plėtros, reikalingos tiek bendrajam gėriui, tiek naudingos kiekvienam piliečiui“45.
1581 m. Kauno pavieto pasiuntinių pastangomis šie reikalai net buvo patekę į Abiejų Tautų Respublikos seimo darbotvarkę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Tai kenkė ne tik Kauno, bet ir valdovo interesams, augant bajorų prekybai ir šiems parūpo prekybos tvarka. 1581 m. Kauno pavieto pasiuntinių pastangomis šie reikalai net buvo patekę į Abiejų Tautų Respublikos seimo darbotvarkę.
1631 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų atstovai Respublikos seime pritarė, kad Lietuvai būtų taikoma konstitucija, kuri Lenkijoje veikusi jau seniai - konstitucija, pavadinta Apie laivybingas upes.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Sunkiai buvo iš upių šalinamos žmonių įrengtos kliūtys laivybai. 1631 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų atstovai Respublikos seime pritarė, kad Lietuvai būtų taikoma konstitucija, kuri Lenkijoje veikusi jau seniai - konstitucija, pavadinta Apie laivybingas upes.
Komisarai buvo įgalioti ištirti tokios padėties priežastis ir pranešti apie jas seimui, o Prūsijos hercogas paragintas sutvarkyti laivybą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Komisarai buvo įgalioti ištirti tokios padėties priežastis ir pranešti apie jas seimui, o Prūsijos hercogas paragintas sutvarkyti laivybą. 1653 m. Respublikos seimas priėmė tokį pat nutarimą, rodantį, kad kanalo iš Gilijos į Deimeną darbai nebuvo vykdomi ar bent jau tada buvo nutraukti.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
Šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)