Susirėmusios šalys pirma vylyčiomis vars tės, paskui baisesniai dar kardomis skardės, kausena buvo didžiai smarki ir maringa. Nes, ant nelaimos lietuvių, Gediminui, sau kelią skinant per rindas neprietelių, pečius vylyčia pervėrė.
Taip apdrąsinąs karėjus, Gediminas liepė žengti toliaus, vienok saugodamos, idant neprieteliai pasalu neantpultų, kaipogi neilgai teėjus Gediminas, pavydęs eilas Sviatoslavo, liepė trimitus kovėn pūsti. Susirėmusios šalys pirma vylyčiomis varstės, paskui baisesniai dar kardomis skardės, kausena buvo didžiai smarki ir maringa. Pirmasis pulkas lietuvių, suvargęs kelione, buvo jau begurstąs, bet Gediminas laiku atskubėjęs pagalbon pastiprino ir kovę atnaujino, kaipogi tas patsai pirmasis pulkas lietuvių metės su tokia narsybe ant spąrno neprietelių, jog pirmuoju antpuoliu gudų rindą išvertė ir pergalėtoju paliko.
Bet įgulė, jutusi ateinant sau pagalbon marčelgą Dusenerį, paliaubas sulaužė: kaipogi pasalu nakčia pagal antpuolė lietuvių abažą, kuriame noris lietuviai ir žemaičiai nugandinti, vienok norėjo dar tame sūbruzdy stipriai remtis, vildamies savo narsybe vokyčius sutratinsią. Nes, ant nelaimos lietuvių, Gediminui, sau kelią skinant per rindas neprietelių, pečius vylyčia pervėrė. Kritus tam garbingam karvaidai, lietuviai paskydo ir kas kur begalėjo prasiblokšti tamsos dingsęia, tas muko šalin visa palikinąs.