Moldavai, prisiekę karaliui vasalo ištikimybę, sudėjo savo vėliavas į jo rankas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 141
Karalius Kazimieras sutiko jį su didžia pagarba, ir jis svečiavosi pas karalių dvi savaites, ir pasidavė pats su visu kraštu į karaliaus globą bei pri siekė amžiną vasalo ištikimybę20, ir visi moldavai su dėjo savo vėliavas į karaliaus rankas21.
Kita pusė: raitas lietuvis su vėliava, bet be žvėries.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 206
Kita pusė: raitas lietuvis su vėliava, bet be žvėries. Užrašas — LITĄ3.
Šaltinis teigia, kad hunų valdovas apie savo vėliavas sutelkė jam pavaldžias tautas ir karinius būrius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 308
Tikra tai, kad hunų valdovas apie savo vėliavas sutelkė goiarns pi ¡klausiusias tautas, ku rios visos turėjo rytuose jiems pavaldžių ir pasirengusių savo karinių būrių; vien todėl jis galėjo įsakinėti, nes jo rankose buvo savotiški įkaitai.
Natangijoje, būdavo užkuriami karo laužai, kai prireik davo įspėti žmones, kurie stodavo po garsių karvedžių vėliavomis, jei priešas išsilaipindavo pakrantėse.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 367-368
Šios tvir tovės kalvoje, matomoje per daugelį mylių Sambijos ir 1 Garbe lietuvių kalba reiškia kalną, šlovę, aukštumą, iškilimą. 357 Natangijoje, būdavo užkuriami karo laužai, kai prireik davo įspėti žmones, kurie stodavo po garsių karvedžių vėliavomis, jei priešas išsilaipindavo pakrantėse. Galbūt žemės aplink Gailgarbį priklausė jo sosto pilyje gyvenu siam kunigaikščiui, be to, buvo vadinamos Rinavos ap skritimi
Pastaruosius jotvingiai smarkiai puo lė ir atėmė vado vėliavą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 129
Pastaruosius jotvingiai smarkiai puo lė ir atėmė vado vėliavą.
Ragainės broliai, surengę pasalą prie Junigedos, iškėlė vėliavą ir patraukė prie pilies.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 182
surengę pasalas, Ragainės broliai su savo ginklanešiais iškėlė vėliavą ir patraukė prie šios pilies, o joje tuo metu buvo daug svečių, kurie, smarkiai įniršę dėl šio žygio, pasileido ginkluoti jų persekioti; broliai būtų juos tikriausiai smarkiai sumušę, jeigu nebūtų per anksti išpuolę iš pasalų.
Prūsai, pamatę prie brolių vėliavos susibūrusius nedaugelį žmonių, atgavo drąsą ir puolė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 89
Kai prūsai pastebėjo tiek maža žmonių, [susibūrusių] prie brolių vėliavos, atgavo jėgas bei drąsą, staiga juos užpuolė
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 105
Paskui karalius įteikė jam savo vėliavas, kad jas iškabintų prie savo bei savo tėvų žemių ir kiemų322, nes nesirasią tokio, kas, pastebėjęs karaliaus vėliavą, išdrįstų jį skriausti.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Kėlusis karei, senovėj kalnėnai ir žemaičiai tokiu būdu kėlė sau karvedį, arba atmoną, kurs juos turėjo vesti prieš neprietelius. Suėję į kuopas, pakėlė sau patys vyresniuosius, ne turtinguosius ir kilties^1289 vyrus, bet visų narsiuosius, kantriuosius ir guviuosius vyrus, visų pirma dešimtininkus, taip vadinamus nuo to, jog dešimtį kareivių vedė į karę, ir šimtininkus, arba pulkorius, nuo žodžio pulti, kurie šimtą kareivių vedė, kuriuos paskui iš teutoniškumo ratmistrais^1290 pramanė, ant galo karūžuosius, kurie vėliavas į karę nešė ir įrašą^1291 , arba reistrą, kareivių savo apygardos turėjo. Tie vyresnieji, taip pakelti nuo kareivių, vėl pakėlė tarp savęs visų vyriausiąjį valdymierą^1292 , protu, išminčia, narsybe ir kantrybe visus pranokiantį, atmonu vadinamą, kursai vedė visus prieš neprietelius atmonyti jiems savo žalas ir abydas, kurį pakėlę ant pečių nešiojo po rindas, vaidindami^1293 visai kariaunai kaipo tą, kurio įsakymų reiks klausyti.