Santrauka
Virš ugnavietės kabėjęs ąžuolo ramentas buvo vadinamas vąšu. Prie vąšo rišdavo druskos gabalą, kurį gaspadinė galėdavo įleisti į katilą.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Virš ugnavietės kabėjęs ąžuolo ramentas buvo vadinamas vąšu. | c-001 | |
| t-004 Prie vąšo buvo rišamas šniūrelis su ledinės druskos gabalu, kurį gaspadinė galėdavo įleisti į katilą. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Virš ugnavietės kabėjęs ąžuolo ramentas buvo vadinamas vąšu.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Ant pat vidurio tos duobės ar ugnavietės skersai tųdviejų karčių buvo perdėtas ąžuolo mietas ir stipriai tenai pririštas vytimis, prie kurio pačiame vidury buvo pasietas ąžuolo ramentas, vąšu^200 vadinamas, žemajame gale su kibekliu pakumpusios šaknies it nosia, iki pat ugnies nutįsęs taip, idant katilas, antkabintas^201 valgiui virti, galėtų kaisti ir virti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prie vąšo buvo rišamas šniūrelis su ledinės druskos gabalu, kurį gaspadinė galėdavo įleisti į katilą.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Dar buvo ant to mieto, arba aksties, ant kurio ir vąšas kybojo, pasieti keli svarai ledinės druskos ant šniūrelio taip, jog gaspadinė, atrišusi nuo vąšo šniūrelį, galėjo druskos kliupurį^202 į katilą įleisti ir vėl pamirkiusi aukštyn patraukti, kursai, iškeltas iš viralo, lašėjo tenai iki nudžiūnąs.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- terminas tekste yra ir veiksmo/įrankio vardas, ir bendras žodyninis vienetas, bet čia aiškiai aprašo konkretų pakabinimo daiktą.