Smolensko sukilimo metu prastieji žmonės skambino varpu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 127
Po Velykų, Šventosios savaitės trečiadienį 3, Smolensko prastieji žmonės — kalviai, odminiai, batsiuviai, mėsininkai, katiliai — sumanė Andrių varu iš miesto išvaryti, o priesaiką paminti, ir apsiginklavo ietimis bei strėlėmis, ir dalgiais, ir kirviais, ir ėmė skambinti varpu.
1780 metais tokio varpo gabalą radau sename ap kase, arba pilies pylime, prie Gorodiščės kaimo, ties Rodū nios miesteliu, tikroje lietuviškoje žemėje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 161
1780 metais* tokio varpo gabalą radau sename apkase, arba pilies pylime, prie Gorodiščės kaimo, ties Rodūnios miesteliu, tikroje lietuviškoje žemėje. Tas gabalas buvo l ‘A colio storio, svėrė kelias dešimtis svarų; matyti, kad priklausė didžiuliam varpui. Kadangi tas pylimas yra nuo miestelio apie puse mylios atstu ir nėra jokio panašumo, kad ten kada nors būtų buvusi krikščionių bažnyčia, todėl reikia manyti, kad tai buvo senoviško varpo - žadintojo liekana
Padavimai išsaugojo paprastų žmonių atminimą, kad lie tuvių garduose, arba pilyse, vadintose Tweras, būta varpų ka riams prikelti, ženklui sargybiniams paduoti, taip pat pavojui paskelbti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 161
Padavimai išsaugojo paprastų žmonių atminimą, kad lietuvių garduose, arba pilyse, vadintose Tweras, būta varpų kariams prikelti, ženklui sargybiniams paduoti, taip pat pavojui paskelbti.
Narbutas teigia, kad prūsai didžiulius pavojaus varpus vadino gumbais (Gumbi), o nuo tokio varpo pavadinimą gavusi Gumbinė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 161
J. F. R. kronikoje yra duomenų, kad lietuviai, gyvenantys prie Baltijos jūros, ypač prūsai savo pilyse turėdavo didžiulius varpus pavojui gretimuose kaimuose skelbti; tuos varpus vadino gumbais (Gumbi); šios geležys buvo globojamos pavojaus dievo, šlovinamo su ypatinga pagarba. Gumbinės (Gumbin) miestas nuo tokio varpo gavęs pavadinimą.