t-001vidutinis
Taip apdrąsinąs karėjus, Gediminas liepė ženg ti toliaus, vienok saugodamos, idant neprieteliai pasalu neantpultų, kaipogi neilgai teėjus Gedimi nas, pavydęs eilas Sviatoslavo, liepė trimitus kovėn pūsti.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 532
Gediminas, nujautęs tą nuo savo žvalgytojų, tuojau visą savo kariauną sutraukė ir tais žodžiais ėmė juos drąsinti: „Nereikia jums, vyrai, jūsų narsybės girti nei jūsų garsių pergalių skelbti; pažvelkit ant savo rečių, tuojau atminsit visas tas garbingas dienas, kuriose tūkstantes neprietelių savo tėvainės graudinot. Jei kuomet, tada šiandien užvis galit viltis pergalės: ne smarkias eilas kryžėjų, plienu, variu aplietas, sutiksit, nes trapių gudų rindas. Karėjai, minkit, jog esat lietuviai ir turit pragumą nugiežti apmaudą už tiek abydų ant savo neprietelių ir įgyti apent kraštą, kuriame gyveno mūsų prabočiai skitai". Taip apdrąsinąs karėjus, Gediminas liepė žengti toliaus, vienok saugodamos, idant neprieteliai pasalu neantpultų, kaipogi neilgai teėjus Gediminas, pavydęs eilas Sviatoslavo, liepė trimitus kovėn pūsti.