Terba minima kaip fizinis nešimo daiktas vėžiams parnešti.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 17 (PDF 15)
Vėžiavimas būdavo moterų žvejyba: nueidavo boba į Šešupę, palandydavo po šiltą vandenį ir parnešdavo terbą vėžių. Dabar ir tokių bobų nėra.
ant pečių šikšninė terba su šikšniniu pasaitu, apsivilkęs nunešiotais miestiečio užvalkčiais.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 137 (PDF 135)
ant pečių šikšninė terba su šikšniniu pasaitu, apsivilkęs nunešiotais miestiečio užvalkčiais.
Piemens terboje laikomas maistas, kiaušiniai ir kitos įdėtos gėrybės.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 52 (PDF 50)
Piemuo, suvalgęs be duonos ir be druskos kiaušinį, apsičiaupstė ir, atsigręžęs į mane pasakė: „Jau kiaušinis man nerūpės ir terboje nekrutės“.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 33 (PDF 31)
Pusryčių metu atvažiuoja mergaitės su pusberniu ir piemeniuku ir atveža valgyti pusryčių ir pietų ąsočiuose ir terbose.
Šienapjūtėje terbos vartojamos maistui vežti į pievas.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 33 (PDF 31)
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Elgetavimo pasakojimuose terba ir terbelė yra nešulys maistui rinkti; vienu atveju išskiriama šikšninė terba su pasaitu.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 137 (PDF 135)
ant pečių šikšninė terba su šikšniniu pasaitu, apsivilkęs nunešiotais miestiečio užvalkčiais.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 138 (PDF 136)
Terbelė ne ant pečių, kaip elgetų, bet rankose; vedasi su savimi dvejetą didesnių vaikų.