Terba minima kaip fizinis nešimo daiktas vėžiams parnešti.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 17 (PDF 15)
Vėžiavimas \nbūdavo moterų žvejyba: nueidavo boba į Šešupę, palandydavo po šil\ntą vandenį ir parnešdavo terbą vėžių. Dabar ir tokių bobų nėra.
ant pečių šikšninė terba su šikšniniu pasaitu, apsivilkęs nunešiotais miestiečio užvalkčiais.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 137 (PDF 135)
ant pečių šikšninė terba su šikšniniu pasaitu, apsivilkęs nunešiotais miestiečio užvalkčiais.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 134 (PDF 132)
Kelis kiemus pereini — jau ter\nba pilna.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 52 (PDF 50)
Piemuo, suvalgęs be duonos ir be druskos kiaušinį, apsičiaupstė ir, atsigręžęs į mane pasakė: „Jau kiaušinis man nerūpės ir terboje nekrutės“.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 51 (PDF 49)
Iš kaimo į mažąją Duburio lanką išgintos kiaulės kriukė. Vienas piemuo užlipo ant kalno. Jam parūpo pakratyti savo terbą, pažiūrėti ką ten šeimininkė įdėjo.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 136 (PDF 134)
Taigi pamė\ngino verstis poterėliais ir terbele.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 134 (PDF 132)
Ta duonelė bėralinė, terboje susitrina, į trupi\nnius pavirsta.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 33 (PDF 31)
Pusryčių metu atvažiuoja mergaitės su pusberniu ir piemeniuku ir atveža valgyti pusryčių ir pietų ąsočiuose ir terbose.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 138 (PDF 136)
Terbelė ne ant pečių, kaip elgetų, bet rankose; vedasi su savimi dve\njetą didesnių vaikų.