Pirčia

Santrauka

Pirčioje buvo krosnis, plautai ir suolai, ant kurių pėrėsi su vantomis. Pirtis buvo laikoma naudingu ir reikalingu daiktu, į ją vesdavo ir svečius, ir siuntinius.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-003 Pirčioje buvo krosnis, plautai ir suolai, ant kurių pėrėsi su vantomis.		c-001
t-004 Pirtis buvo laikoma naudingu ir reikalingu daiktu, į ją vesdavo ir svečius, ir siuntinius.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Pirčioje buvo krosnis, plautai ir suolai, ant kurių pėrėsi su vantomis.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Ašmasis trobesys buvo vadinamas pirčia; pačioj pirty buvo krosnis, pusėj sienų buvo plautai, nuo žodžio plauti, suolai, ant kurių voliodamies su lapuotomis beržinėmis vantomis pėrės, žemiau pasieniais taip pat buvo suolai, ant kurių mazgojos ir trinkos; į kurias pirtis vedė ne vien svečius ir pakeleivingus, bet siuntinius svetimų tautų: kaipogi senovėj visų didžiausia goda buvo svetį į pirtį nuvesti ir išperdinti, nesgi pirtį žmogui susikeliavusiam už didžiai naudingą ir reikalingą daiktą turėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Pirtis buvo laikoma naudingu ir reikalingu daiktu, į ją vesdavo ir svečius, ir siuntinius.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Pasaka yra užrašyta, jog, apkyrėjus zokaninkams^242 dominikonims Falkenavo klioštoriuje^243 paembakėj viena džiūvusia žuvia bemisti, metuose 1245 išleidę du zokaninku į Rymą guostis popiežiui, jog, misdami džiūvusia žuvia, juoda duona, alum, su gailiais vietoje apynių darytu, nebįgalintys, subatos dienoj pakūtavodami^244 , kūnų savo ramdyti, tai yra pertis, ir meilavę jo šventenybės, idant įsakytų Tarapato vyskupui, kad jis iš savo valsčių juos šelptų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai