Pašventintų žolių ryšelis

Santrauka

Narbutas rašo, kad kaimo žmonės pašventintų žolių ryšelius naudojo namams saugoti, ligoms varyti ir nuo nelaimių bei baimių gintis.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad kaimo žmonės pašventintų žolių ryšelius naudojo namams saugoti, ligoms varyti ir nuo nelaimių bei baimių gintis. global_id t-189737		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašo, kad kaimo žmonės pašventintų žolių ryšelius naudojo namams saugoti, ligoms varyti ir nuo nelaimių bei baimių gintis.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Gėlės Lietuvoje, kaip kadaise pas graikus ir romėnus, buvo ypatinga švenčių ir puo­ tų puošmena. Dar dabar kaimo žmonės daug vilčių deda į žo­ les, pašventintas įvairiais metų laikais, - ne gydymo, bet tam tikro jų panaudojimo prieš įvairius nelaimingus nutikimus ir įsikalbėtas baimes požiūriu. Švento Jono, Kalėdų, Švenčiau­ siosios mergelės į dangų ėmimo šventės, vadinamos Žolinės atlaidais, proga neša pašventinti žoles, daržoves, vaisius ir juos laiko, kad saugotų namus nuo piktų dvasių; jų dūmais nuveja­ mos šalin kai kurios ligos, atnešamos blogų vėjų, krušos ir žai­ bų debesys, tokių žolių ryšelis įnirusiems įdedamas į pagalvę ir atliekami įvairūs kerėjimai, kurie yra senųjų Pergrubės gar­ binimo apeigų liekanos.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai