Moterys dėvėjo ilgesnes sermėgas už vyrų kobo tus, o makaulę baltais nuometais rutuldavo taip grak ščiai ir puikiai, jog nuo to iki šiai dienai vyrai godindami motriškąsias baltomis galvomis vadina. Nė viena taip didžiai barva joms netiko, kaip balta, dėl to gi, tikėjimą perkeičiant, lietuvės ir žemaitės nenorėjo krikštytis dėl to vien, idant nenustotų savo baltų nuometų bei vilnonių.
Moterys dėvėjo ilgesnes sermėgas už vyrų kobo tus, o makaulę baltais nuometais rutuldavo taip grak ščiai ir puikiai, jog nuo to iki šiai dienai vyrai godindami motriškąsias baltomis galvomis vadina.
Austės daugiaus vyžomis, ne naginėmis, vasarvidžiu trūsaudavo išsikričioję po marškinių, basi; į karę eidami ar keliaudami, meškena ar kyrieju apsisiautė1. Moterys dėvėjo ilgesnes sermėgas už vyrų kobotus, o makaulę baltais nuometais rutuldavo taip grakščiai ir puikiai, jog nuo to iki šiai dienai vyrai godindami motriškąsias baltomis galvomis vadina. Mergaitės po plaukų trūsinėjo, ant mandagių kasų rūtų vainiką antsegusios.
Nė viena taip didžiai barva joms netiko, kaip balta, dėl to gi, tikėjimą perkeičiant, lietuvės ir žemaitės nenorėjo krikštytis dėl to vien, idant nenustotų savo baltų nuometų bei vilnonių.
Toksai apdaras taip joms priderėjo, jog jaunuomenė gulbiais jas vadino. Nė viena taip didžiai barva joms netiko, kaip balta, dėl to gi, tikėjimą perkeičiant, lietuvės ir žemaitės nenorėjo krikštytis dėl to vien, idant nenustotų savo baltų nuometų bei vilnonių. Ta dobė tebsidaro dar šiandien daugioj vietoj moterys, gyvenančios Lietuvoj* *, Parusny, Žemaičiuose ir Žemgaliuose, arba Kuržemėj2**.
Prieš einant į lovą, moterys nukerpa jaunajai kasas ir ant galvos uždeda platų vainiką, apvyniotą balta skarele, panašų į turkišką muturą. Toks vainikas senovės prūsų tarme vadinosi apglobtė (Abglojte), kas reiškia nuometą.