Moterys dėvėjo ilgesnes sermėgas už vyrų kobo tus, o makaulę baltais nuometais rutuldavo taip grak ščiai ir puikiai, jog nuo to iki šiai dienai vyrai godindami motriškąsias baltomis galvomis vadina. Nė viena taip didžiai barva joms netiko, kaip balta, dėl to gi, tikėjimą perkeičiant, lietuvės ir žemaitės nenorėjo krikštytis dėl to vien, idant nenustotų savo baltų nuometų bei vilnonių.
Moterys dėvėjo ilgesnes sermėgas už vyrų kobo tus, o makaulę baltais nuometais rutuldavo taip grak ščiai ir puikiai, jog nuo to iki šiai dienai vyrai godindami motriškąsias baltomis galvomis vadina.
Aus tės daugiaus vyžomis, ne naginėmis, vasarvidžiu trū- saudavo išsikričioję po marškinių, basi; į karę eida mi ar keliaudami, meškena ar kyrieju apsisiautė1. Moterys dėvėjo ilgesnes sermėgas už vyrų kobo tus, o makaulę baltais nuometais rutuldavo taip grak ščiai ir puikiai, jog nuo to iki šiai dienai vyrai go- dindami motriškąsias baltomis galvomis vadina. Mer gaitės po plaukų trūsinėjo, ant mandagių kasų rūtų vainiką antsegusios.
Nė viena taip didžiai barva joms netiko, kaip balta, dėl to gi, tikėjimą perkeičiant, lietuvės ir žemaitės nenorėjo krikštytis dėl to vien, idant nenustotų savo baltų nuometų bei vilnonių.
Toksai apdaras taip joms priderėjo, jog jaunuo menė gulbiais jas vadino. Nė viena taip didžiai barva joms netiko, kaip balta, dėl to gi, tikėjimą perkeičiant, lietuvės ir žemaitės nenorėjo krikštytis dėl to vien, idant nenustotų savo baltų nuometų bei vilnonių. Ta dobė tebsidaro dar šiandien daugioj vie toj moterys, gyvenančios Lietuvoj* *, Parusny, Žemai čiuose ir Žemgaliuose, arba Kuržemėj2**.