Santrauka
Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną do vanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną do vanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą. | ||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-176180
citata_originali: |
Abiejų tautų
priesaika turinti sustiprinti amžinąją taiką. Kai, sutik
dami su šitokiomis sąlygomis;
prisiekė valdovas Dimitrijus,
vyriausiasis šventikas, žmo
nių vadinamas metropolitu,
viečė ir žymiausieji bajorai,
Algirdas,
tą
pačią
dieną
įžengęs į Maskvą, įsmeigė ietį į valdovo pilį ir apdo
vanojo kunigaikštį, kariškai jį pasveikinęs prie pačių
altorių (,,Tad jau supratai, Dimitrijau, katras iš mu
dviejų greičiau pakyla į karą”), velykiniu kiaušiniu.
Mat rusai nuo senų senovės įpratę Velykų dieną do
vanoti vienas kitam margutį kaip bičiuliškumo ženklą.
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-193479