Istorinis objektas

Laivas

daiktas

13 teiginių13 įrašų0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 13 teiginiai ir visi 13 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–13 iš 13 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Laivas susiūbavo ir pamažu New-Yorkas pradėjo nykti iš mūsų akių.

Kelionė Lietuvon 1916 karės metais

PDF 15

Laivas susiūbavo ir pamažu New-Yor- kas pradėjo nykti iš mūsų akių.
t-002vidutinis

Tuom tarpu laivas pradėjo vis — 19 — kas kart labiau siūbuoti rėždamas jūrių krūti nę ir dalydamas Atlantiko vandenynus į dvi.

Kelionė Lietuvon 1916 karės metais

PDF 18-19

Tuom tarpu laivas pradėjo vis — 19 — kas kart labiau siūbuoti rėždamas jūrių krūti­ nę ir dalydamas Atlantiko vandenynus į dvi. pusi
t-003vidutinis

Plaukė jie laivais per jūrą į šiaurę ir, aplenkę Prancū ziją ir Angliją, įplaukė Į Danijos karalystę.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 39

Ir išplaukė jis Viduržemio jūra, pasiėmęs su savi­ mi vieną astronomą, kuris nusivokė apie žvaigždes. Plaukė jie laivais per jūrą į šiaurę ir, aplenkę Prancū­ ziją ir Angliją, įplaukė Į Danijos karalystę.
t-004vidutinis

Sofija ir Jonas Algimantaitis iš Gdansko išplaukė laivais ir per jūrą pasiekė Pernu bei Pskovą.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 91

o su ja pasiuntė kunigaikštį Joną Algimantaitį, ir jie iš Gdansko miesto išplaukė laivais23, per jūrą pasiekda­ mi Pernu21 ir Pskovo miestą.
t-005vidutinis

Jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų, kur buvo finikiečių koloni ja Gadira, šiandien Kadis, tinkama laivams įplaukti; ten iš Viduržemio jūros užsukdavo laivai, plaukę į Šiaurę pre kių, be to, būdavo keičiamasi prekėmis ¡su atplaukusiais pakrančių, tolesnių.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 153

Jų laivai plaukdavo už Heraklio stulpų, kur buvo finikiečių koloni­ ja Gadira, šiandien Kadis, tinkama laivams įplaukti; ten iš Viduržemio jūros užsukdavo laivai, plaukę į Šiaurę pre­ kių, be to, būdavo keičiamasi prekėmis ¡su atplaukusiais pakrančių, tolesnių Okeano vietovių gyventojais.
t-006vidutinis

Prie Laukstetės įlankos laivai įplaukdavo ir išplaukdavo, o Ordinas ketino rūpintis jų saugumu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 349-350

Vadinasi, krantų kontūrai tuomet nesiekė vie­ nuolių Laukstetės tvirtovės. Tai, kuria kryptimi jie ėjo, žinoma iš raštų apie ryškius tų pakrančių pokyčius, o jau įlanka prie Laukstetės tuomet turėjo būti bent iš dalies, nes ten įplaukdavo ir išplaukdavo laivai, kurių saugumu ketino rūpintis Ordinas.
t-007vidutinis

Auktuolyčių pilies puolime daugybė pėstininkų plaukė laivais.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 150

Neilgai trukus tas pat brolis Ditrichas, fogtas, magistro įsakytas, atžygiavo į Nadruvos valsčių, vardu Katava461, pasiėmęs nemaža brolių, 150 raitelių bei daugybę pėstininkų, kurie plaukė laivais, ir, išdėstęs tinkamose vietose šaulius bei pristatęs prie sienų kopėčias, pradėjo pulti Auktuolyčių pilį462.
t-008vidutinis

1295 m. broliai laivais plaukė beveik iki Junigedos pilies, tačiau laivai įstrigo seklumoje dėl mažo vandens.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 188

Po to broliai nuplaukė beveik iki Junigedos pilies. Kai čia laivai įstrigo seklumoje ir toliau neįstengė plaukti dėl mažo vandens, sugužėję netikėliai nukovė brolį Heinmaną, vardu Kindas, kitą brolį, vardu Listas, ir 25 vyrus.
t-009vidutinis

Mstivojaus sukilimo metu penkiolika brolių laivų gabeno reikmenis tikėjimui ir tikintiesiems ginti.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 130

prūsai nuo vieno Vyslos kranto, o Nojenburgo pilėnai nuo kito užpuolė penkiolika brolių laivų, prikrautų visokiausių reikmenų tikėjimui bei tikintiesiems ginti; galop laivininkai turėjo visą krovinį iš laivų išmesti į upę, nes kitaip patys nebūtų pabėgę.
t-010vidutinis

Prūsai pasistatydino daug laivų, kad pultų brolių laivus, gabenančius maistą į Karaliaučiaus pilį.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 120

Matydami, kad nestengs Karaliaučiaus pilies jėga paimti, prūsai, įgudę ir patyrę kariai, pasistatydino daug laivų, su kuriais ketino daužyti ir naikinti brolių laivus, gabenančius maistą į minėtąją pilį, kad, trūkdami maisto, broliai silpnėtų. Susirūpinę šiuo reikalu, broliai bei komtūras slapta pasiuntė vieną vyrą, kuris, kartą pragręžęs šiuos laivus grąžtu, taip dažnai šitai kartojo, kad priešai, nukamuoti didelių įstangų ir išlaidų, turėjo liautis puldinėję brolių laivus, kurių nemaža jau buvo sunaikinę, o įgulas paėmę nelaisvėn ir išžudę.
t-011vidutinis

Vėjas nunešė Sventopelko laivus nuo kranto, o neradę jų kariai puolė į Vyslą ir nuskendo.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 91

Pakilo stiprus vėjas ir nunešė visus tuos laivus toli nuo kranto, ir nutiko jiems su tais laivais taip pat kaip ir tam netikėliui saracėnų karaliui, po pralaimėto mūšio bėgusiam nuo Karolio. Neradę laivų, jie supuolė į Vyslą ir visi paskendo, išskyrus Sventopelką ir kelis kitus, su juo čia atbėgusius, kai išvengė kalavijo282.
t-012vidutinis

Krikščionių laivai jūra atplaukdavo į Prūsijos žemę, o prūsai juos anksčiau dažnai skandindavo.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 129

Jam buvo patikėta su keliais broliais ir ginklanešiais saugoti krikščionių laivus, kurie jūra atplaukdavo į Prūsijos žemę, nes prūsai anksčiau labai dažnai juos skandindavo.
t-013vidutinis

Konrado laivai paskandino daugelį kunigaikščio laivų, kitus stipriai sužalojo, o likusieji pasiekė Elbingą.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 94

Juos pamatęs, brolis Konradas neišsigando lyg koks bailys, o kaip kilnios širdies viešpačiu pasitikįs karys smarkiai ir narsiai užpuolė juos su visais savo laivais, irkluotojų greitai varomais, ir paskandino daugelį kunigaikščio laivų, o kitus stipriai sužalojo.