Namo tvarte, arba kūtėje, laikytos karvės, jaučiai ir avys, o už jo buvo atskira arklių kūtė.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Antrosios durys toje pervarinėj sienoj tokio pat mažne didumo buvo kaip didžiosios, vedė iš\nnamo į tvartą, arba kūtę, taip vadinamą nuo žodžio tverti, nuo ko paskui visą gyvenimą tvaru,\narba dvaru, vadino, kursai pradžioj iš virbų nutvertas buvo, vienas šalines sienas su pačiu namu\nturįs, kuriame tvarte buvo gyvuliai pasieniais prisieti, beje, karvės, jaučiai. Vidury to tvarto buvo\navys, atskiestos^185 keturiomis gardėmis, nuo kurių vadinos gardu; už to tvarto vėl buvo kūtė,\narklių tvartu vadinama, vis tarp tų pačių šalinių namo sienų stovėjo; arkliai jau prie užėdžio^186\npririšti, jau palaidi, kažiai^187 , arba kumeliai, nuo senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti\nstovėjo; ta arklių kūtė turėjo nuo saulėtekio duris, pro kurias arklius ir bandą varė girdyti, jaukiam\norui esant, speiguotie^188 drungnu vandeniu iš namo geldose girdė.
Už arklių kūtės dar buvo kiaulių kūtelė, o bandos tvarte laikydavo žąsis ir pyles.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Už tos arklių kūtės buvo dar kiaulių kūtelė, arba tvartelis, kartais neb tose pačiose namo\nsalinėse sienose, bet pridurtose prie galutinės namo sienos ypatiniu^189 rentiniu, daug žemesniu\nuž namo sienas. Žąsys, pylės^190 bandos tvarte buvo laikomos. Ir taip gaspadorius, sėdęsis ant\nsuolo namo pasieny, visą savo piešą^191 galėjo regėti. Stogas to namo pirma buvo mauknomis\nklotas, idant kibirkštys, iš ugnies lėkdamos, neįkibtų, o ant tų mauknų viršaus – ilginiais.