`Kilimas` šiame tekste reiškė moterų išeiginę vilnonę skarą ar apsiaustą. `Kilimas` buvo dėvimas ant pečių ir tinkamas apsisiausti nuo lietaus ar blogo oro.
`Kilimas` šiame tekste reiškė moterų išeiginę vilnonę skarą ar apsiaustą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Išeiginiu drabužiu motriškųjų buvo taip vadinamas kilimas^338 , nuo žodžio keliauti, kurį drabužį iš namų eidamos kur toli tesiėmė; vadino dar jį sage, arba sagše^339 , nuo žodžio segti, kurią dar tankiau vilnonę^340 vadino; tai buvo didelis vilnonas baltas raištis^341 , pailguotinas, retai juodas ar pilkas; paskesniuose laikuose išlepusios audė dryžus, kuriuos šiandien dar daugioj vietoj gal regėti Žemaičiuose ir Žemgaliuose, arba Kurše; tokį kilimą ant pečių antsiautusios^342 , ant dešiniojo peties segele susegė, nuo ko, kaip sakiau, sage, arba sagše vadino, kuria lynant ar dergiant galėjo apsisiausti; žiemą vilnonus, vasarą marškonus dėvėjo.
`Kilimas` buvo dėvimas ant pečių ir tinkamas apsisiausti nuo lietaus ar blogo oro.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Išeiginiu drabužiu motriškųjų buvo taip vadinamas kilimas^338 , nuo žodžio keliauti, kurį drabužį iš namų eidamos kur toli tesiėmė; vadino dar jį sage, arba sagše^339 , nuo žodžio segti, kurią dar tankiau vilnonę^340 vadino; tai buvo didelis vilnonas baltas raištis^341 , pailguotinas, retai juodas ar pilkas; paskesniuose laikuose išlepusios audė dryžus, kuriuos šiandien dar daugioj vietoj gal regėti Žemaičiuose ir Žemgaliuose, arba Kurše; tokį kilimą ant pečių antsiautusios^342 , ant dešiniojo peties segele susegė, nuo ko, kaip sakiau, sage, arba sagše vadino, kuria lynant ar dergiant galėjo apsisiausti; žiemą vilnonus, vasarą marškonus dėvėjo.