Narbutas pritaria Kocebui, kuris gintarą vadino saulės akmeniu ir sunkiai atskleidžiama gamtos mįsle.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 146
Lietuvių kalboje jis išliko žodyje Stiklas, kuris susideda iš s, si, sii, o tai išreiškia lotynų reciprocum, se, sanskrito sieti2, lenkų się; be to, lietuviškas žodis Stiklas reiškia spindintį daiktą, žodyje glūdi G los s pradas. 150 Kocebus teisingai vadina gintarą saulės akmeniu, senovėje žinomu vardu3, taip pat tikra gamtos mįsle, kurią gaubia sunkiai atskleidžiamos uždangos4. Tačiau senovėje, jei atmesime tokias pasakas ir spėliones, pavyzdžiui, kad jis susidaro iš lūšies šlapimo, ¡gintaru verkė Muleaįgrido paukščiai arba hiperborėjų Apolonas, būta apie jį gana tikslių žinių.
Gintaras šaltinyje apibūdinamas kaip kietas, blizgus, skaidrus ir dėl šių savybių senovėje prilygintas brangakmeniams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 149
153 Gero gintaro kietumas šipina geležį, jis gražiausiai blizga, jo skaidrumas, vidinis gyslotumas ir dažnai blizgančių žvynelių lūžiai daro jį vertingą; senovėje jis buvo prilyginamas brangakmeniams. Lengvumas ir žinomos cheminės savybės liepia priskirti jį sakų klasei; patrintas pritraukia lengvus kūnus, iš jo atsirado elektros pavadinimas ir davė pradžią supratimui apie elektrą. Pridėtas prie skaudamos žmogaus kūno dalies, jis skatina transpiraciją, smilkdamas išskiria maloniai kvepiančių, orą gryninančių dūmų, padeda gydyti reumato ligas. Seniau į daugelį vaistų būdavo dedama skysto gintaro medžiagų, eterinių aliejų, balzamų, kuriuos ir dabar labai vertina indai ir kinai; pas mus jis dedamas į lakus.
Narbutas mini pasakojimą, kad gintaro viduje esantys vandens lašai didėja ir mažėja kintant mėnuliui, bet neišdžiūva.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 338
Apie gintaro viduje esančius vandens lašus sakoma, jog jie didėja ir mažėja kintant mėnuliui, bet niekada neišdžiūva1. Gintaro gabalai, kuriuose esama didesniu gyvūnų, jo nuomone, yra netikri, nes senovėje jau mokėta daryti iš jo netikrą brangakmenį, pavyzdžiui, ametistą; be to, mokėta paversti jį skysčiu ir prireikus apipilti juo bet kokį gyvūną. Tačiau klasta atpažįstama dėl siūlės arba sudūrimo. Apie jo poveikį žmogaus organizmui byloja toks pavyzdys: vieną moterį ištikdavo kažkokie traukuliai, kai tik ji užsidėdavo ant kaklo gintaro karolius. Labiausiai jį primena skruzdėliniai gyvasakiai; geltonas ir baltas gintaras kvepia skirtingai.
Aukojant dievams degindavo gintarus kartu su kitomis aukojimo medžiagomis.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Pasaulio sostinę didžiai nustebino neregėta pra banga, kai grumtynėse ant žvėrių užnerti tinklai, kovoto jų ginklai, neštuvai žuvusioms išnešti, žodžiu, visi reginio metu naudoti reikmenys spindėjo gintaru.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 174
Pasaulio sostinę didžiai nustebino neregėta prabanga, kai grumtynėse ant žvėrių užnerti tinklai, kovotojų ginklai, neštuvai žuvusioms išnešti, žodžiu, visi reginio metu naudoti reikmenys spindėjo gintaru. Tarp daugelio retų egzempliorių matytas vienas gintaro gabalas, svėręs 13 romėniškų svarų, arba apie pusę dešimties mūsų svarų2.
Taip pat keliauja jūra, seklumoje ir jū ros pakrantėse renka gintarą, kurį vadina Glessum. Ta čiau, kaip įprasta barbarams, neturi supratimo apie jo gamtinę ir meninę reikšmę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 90
Taip pat keliauja jūra, seklumoje ir jūros pakrantėse renka gintarą, kurį vadina Glessum. Tačiau, kaip įprasta barbarams, neturi supratimo apie jo gamtinę ir meninę reikšmę. Atvirkščiai, jis niekam nerūpimas gulėjo kartu su kitomis jūros išmetamomis šiukšlėmis, kol mūsų supratimas nepakėlė jo reikšmės. Sau beveik be jokios naudos renka natūralaus pavidalo, parduoda neapdorotą, net stebisi imdami už jį užmokestį.
1803 m. prie Gdansko rastas 13 svarų, o 1851 m. prie Įsruties – 2,5 svaro gintaro gabalas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 148-149
1803 metais netoli Gdansko buvo rastas 13 svarų svorio gintaras, dabar saugomas 1 Plin. Lib. XXXVII. C. 3. P. 438. Senovės rašytojai dažnai laikė Indija kiekvieną užjūrio kraštą. 2 Thunberg, Podroi. T. IV. S. 402; išsamų straipsnį apie gintarą parašė ponas Juozapas Hačevskis (Muzeum Domome. R., 1837). 151 Berlyno Karališkajame muziejuje. 1851 metais netoli Įsručio miesto pavasarinėje kelio provėžoje buvo rastas 2,5 svaro svorio, 7 colių ilgio, 5 colių pločio ir 4,5 colio skersmens gintaro gabalas
Hartmano aptartu požiūriu, Rytuose gintaro egzistavimas neigiamas, o gintaru galėjo būti laikoma ambra arba kastiniai sakai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 337
Rinkdami žinias, visų pirma rėmėmės Hesnerio* ir Hartmano veikalais, be to, pastarojo senesniu ir geresniu leidimu. Hartmanas visiškai neigia gintaro egzistavimą Rytuose ir suvokia, kad juo laikyta ambra arba kastiniai sakai, kurie visiškai galėjo būti palaikyti gintaru. Bet kai pasitvirtins Avos žinios, pateiktos keliautojo Saimso (nepasitvirtino), tuomet bus paneigta pirmoji nuomonė.
Pasak Ilasės iš vados, gintaras atsirado ne po žemę ištikusios katastro fos, bet visai ramiai, esant švelnaus klimato sąlygoms.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 339
Pasak Ilasės išvados, gintaras atsirado ne po žemę ištikusios katastrofos, bet visai ramiai, esant švelnaus klimato sąlygoms. Tai rodo vabzdžiai, iš kurių pozų matyti, kad buvo užklupti staiga, bet palengva srūvančių sakų suvilioti tarsi įklimpo juose, kartais netgi poravimosi metu, tačiau dėl kažkokių , priežasčių pateko po žemėmis.
Iš kur atsirado gintaras?
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 333
Iš kurgi tie dramblių skeletai? Iš kur atsirado gintaras? Medžiai, iš kurių jis sunkėsi, buvo gyvybės medžiai.
Gero gintaro kietumas šipina geležį, jis gražiausiai blizga, jo skaidrumas, vidinis gyslotumas ir dažnai bliz gančių žvynelių lūžiai daro jį vertingą; senovėje jis buvo prilyginamas brangakmeniams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 149
153 Gero gintaro kietumas šipina geležį, jis gražiausiai blizga, jo skaidrumas, vidinis gyslotumas ir dažnai blizgančių žvynelių lūžiai daro jį vertingą; senovėje jis buvo prilyginamas brangakmeniams. Lengvumas ir žinomos cheminės savybės liepia priskirti jį sakų klasei; patrintas pritraukia lengvus kūnus, iš jo atsirado elektros pavadinimas ir davė pradžią supratimui apie elektrą. Pridėtas prie skaudamos žmogaus kūno dalies, jis skatina transpiraciją, smilkdamas išskiria maloniai kvepiančių, orą gryninančių dūmų, padeda gydyti reumato ligas. Seniau į daugelį vaistų būdavo dedama skysto gintaro medžiagų, eterinių aliejų, balzamų, kuriuos ir dabar labai vertina indai ir kinai; pas mus jis dedamas į lakus.
Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 89
Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai.